Macikų socialinės
globos namai
Šilutės Pensionatas
Valstybės biudžetinė įstaiga

Vilties g. 2, Macikų kaimas, Šilutės seniūnija

LT-99156 Šilutės rajonas

Tel./faks. 8 441 56571

El.paštas info@macikaigloba.lt
Juridinių asmenų registras

Įstaigos kodas 190796943

A/s LT 474010043500336201 
Luminor Bank AB
Naujienos
VELYKOS
2010-04-05

Iš žemės trykštanti gyvybė visus svaigina. Gamta meta kietą ir šaltą apdarą jai žiemos uždėtą ir pradeda gausiai teikti sulčių kiekvienai gyvybei. Visur atgijimas, todėl suprantamas džiaugsmas, kai amžinam pasaulio ritme gyvybės ir šilumos periodas nustumia į šalį mirties ir šalčio periodą.
Atgijimas šiandien ir visų mūsų širdyse - juk tai Velykos - svarbiausioji Krikščioniškoji šventė, Jėzaus Kristaus iš mirties prisikėlimo minėjimas. Ir po sunkios žiemos ateina gyvybe ir džiaugsmu dvelkiantis pavasaris. Į kiekvieno žmogaus širdį jis atneša įkvėpimą naujiems darbams ir sumanymams.
Velykų šventei buvo surengta rankdarbių ir Velykinių puokščių paroda. Į šventinį renginį gyventojai ir darbuotojai susirinko su pakilia nuotaika. Šventė buvo pradėta šiais gražiais ir maloniais sveikinimais: „Kai saulė taip skaisčiai nušviečia padangę, kai nerimstančių paukščių chorai duoda ritmą viskam, kas gyva, kai lietaus lašai, garuojančios dirvos ir šilti vėjo gūsiai vaduojasi iš sąstingio, tereikia žvilgsniu ar mintimis prisiliesti prie atgimstančios gamtos ir kiekvienas spindulėlis, garsas, dvelksmas neš palaimintą atgaivą sielai ir stiprins mūsų tikėjimą. Tikėjimą, kad niekada nepristigsime jėgų bei galimybių geriems sumanymams įgyvendinti, patirsime įkvėpimą, norą keisti ir puošti pasaulį ar bent mažytę jo dalelę, esančią šalia mūsų“, bei „Tegul graži pavasario šventė lyg tyras talismanas laimina jus, jūsų šeimas ir namus, o jūsų veiduose tegul spindi džiaugsmas, meilė, laimė ir tikėjimas rytdiena“.
Po to, vedančiosios pakvietė visus savo išmargintais margučiais puošti velykinio medžio. Džiugu buvo matyti, kaip kiekvienas dalyvis su didžiausiu džiaugsmu dabino velykinį medelį. Velykinio medelio margučiai turi įpastingos galios suteikti laimę, sveikatą saugoti nuo ligų.  Vėliau vedančiosios pakvietė renginio dalyvius ir žiūrovus pasižiūrėti nuotaikingo spektakliuko „Velykų bobutė ir Raganius", kurį mums dovanojo mažieji Juknaičių darželio auklėtiniai.
Kadangi Velykos - gamtos atgijimo, prisikėlimo šventė, tad per ją ir žmonės stengiasi išsijudinti: ridena kiaušinius, supasi sūpynėse, žaidžia judrius žaidimus.

 

BALANDŽIO 1-OJI
2010-04-01

MELAGIŲ DIENA

Kiekvienais metais balandžio pirmąją žmonės vieni kitiems gali meluoti iki valios ir pokštus ar juokus krėsti vienas kitam, o tie, kuriems iškrėtė negali dėl to pykti. Tai vyksta ir mūsų pensionate - jau nuo pat ryto tik ir girdisi einant koridoriumi APRILIUS APRILIUS!
IV korpuso III aukšto socialiniai darbuotojai ir gyventojai sugalvojo jog jei pokštauti -  tai pokštauti, kad  visi girdėtų. Nuėjo į vietinę TV studiją , o kad drąsiau būtų meluot,  pakvietė direktoriaus pavaduotoją socialiniams reikalams J.Andrijauskienę ir vyriausią socialinę darbuotoją I.Gimbutienę. Pasirodo kad jos šiai dienai turėjo gerą žinią – visus darbuotojai išleidžiami namo švęsti balandžio pirmosios! O gyventojai pavaduos atostogaujančius darbuotojus ir už tai gaus atlyginimą! Po šitokios žinios nebebuvo kam ir bepokštauti. Visi gyventojai išbėgo kuo geresnių ir gerai apmokamų pareigų užimti, darbuotojai paltų vilktis ir atostogų eit. Tai va kokia keista buvo ta balandžio pirmoji - kam pasipelnymo, kam poilsio, o kam JUOKŲ DIENA .

 

 

VERBŲ SEKMADIENIS
2010-03-29

Šių metų kovo 26 d. 10 val. pensionato TV studijoje vyko rytmetys skirtas Verbų sekmadienio  tradicijoms prisiminti. Renginyje dalyvavo direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams J.Andrijauskienė, socialinė darbuotoja R.Girgždienė pavaduojanti vyriausią soocialinę darbuotoją. Rytmetį pradėjome Onos Baliukonienės eilėmis:

Verbų sekmadienis –
Ir kadagiai,  ir karklai
Žiūri į dangaus mėlynę,
Kaip dulka net be vėjo
Ir lazdyno krūmo pumpurai…
Verba nuplakim tinginį.
Pavasaris, jeigu net akmenį
Po pašalo aukštyn iškėlė!
Išsiskleidė pašventinta gyvybė…

Su Verbų sekmadienio papročiais ir tradicijomis supažindino skaitovai: A.Kazlauskas, V.Balakauskaitė, D.Piktužas, R.Žagrakalytė.
Verbų sekmadienis reiškia širdžių atvėrimo Kristui šventę. Lietuvių kalba verbos pirmą kartą minimos
1573 m. liuteronų postilėje kaip pagonybės ir popiežystės paprotys. Ir šiais laikais yra manoma, kad į namus parsinešta pašventinta verba turi saugoti nuo visokio blogio. Ja pasmilkomi kambariai, visi trobesiai, apeinama apie laukus,- kad ir ten joks blogis neaptemdytų taikaus gyvenimo su Dievu. Senoji verba iš praėjusių metų yra pagarbiai sudeginama. Jokiu būdu jos negalima bet kur išmesti.
Bažnyčioje Verbų sekmadienį minimas Kristaus įžengimas į Jaruzalę, aprašytas visose evangelijose – “Žmonės pasiėmę palmių šakų išėjo jo pasitikti, garsiai šaukdami: Osana! Garbė tam kuris ateina Viešpaties vardu! …”
Ne visur Lietuvoje verbos buvo vienodos. Likęs paprotys “Kaziuko” mugėse prekiauti verbomis. Prieš Verbų sekmadienį jomis prekiaujama ir didžiuosiuose prekybos centruose. Tačiau mieliausios visada yra padarytos savo rankomis – jos spinduliuoja  ypatinga energetika. Ne taip paprasta rišti verbas.
Floristikos būrelio vadovė M.Ramašauskienė papasakojo savo patirtį, kaip iš anksto ruošiasi,- augina, renka ir skina, džiovina, dažo žolynus. Parodė kelis pavyzdžius kaip rišamos verbos, kurios šį sekmadienį bus šventinamos  bažnyčioje, o po to, parėję iš pamaldų, sukirsime namie pasilikusiems sakydami: “Verba plaka, verba plaka. Nuo metų lyg metų. Duok Dieve sveikatų”.

 

ŽEMĖS DIENA
2010-03-20

ŽEMĖS DIENA – ŠVENTĖ MUMS IR GAMTAI

 

Sveikiname drėgną pavasario žemę
Iš sniego ir ledo pakilusią,
Dienovidžio saulėj atšilusią,
Gyvenimo laimei atbundančią,
Laimėjimų viltimis gundančią,
Sveikiname Žemę !!!

Atgimusi gamta dovanoja pačią gražiausią pavasario šventę – Žemės dieną, kuri gimė iš paprastų žmonių susirūpinimo savo ir mūsų žemės likimu. Nuo 1992 m. Lietuva kasmet mini pasaulinę Žemės dieną, pavasario lygiadienį. Kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. Aplinkosaugai neabejingi žmonės visame pasaulyje renkasi kartu protestuoti, koncertuoti, tvarkytis, sodinti medžių ir dar kaip išmanydami gražinti mūsų Žemę.
Šilutės pensionatas taip pat prisijungia ir palaiko milijonus žmonių neabejingų žemės likimui. Gyventojai labai stengėsi ir daug dirbo, kad ši šventė įvyktų: kūrė darbelius iš buitinių atliekų, rūpinosi ekologija, tvarkė pensionato aplinką, kad mums visiems būtų jauku, o Žemė džiaugtųsi gerais mūsų darbais. Šventės metu buvo skaitomos eilės Žemei, priminta šios idėjos istorija, visi gyventojai buvo kviečiami į viktoriną bei turėjo atlikti didaktines užduotis, kurių metu atsiskleidė gyventojų žinios apie žemėje vykstančius reiškinius, gyvenančius gyvūnus, augančius augalus. Kiekviena gyventojų komanda turėjo po kuratorių, kuris perskaitė užduotis, paaiškino, kai gyventojas ko nesuprato. Komandose vyravo geros emocijos. Aktyviausi komandos nariai buvo apdovanoti už iniciatyvumą.
Žiema dar nenoriai traukiasi, tačiau žaliu pavasario rūbu pasipuošusi Žemė džiugins mus margaspalviais gėlių žiedais, grįžusių paukščių giesmėmis. Belieka tikėtis, kad žmogaus ir gamtos darna, pagarba ir meilė padės apsaugoti mūsų planetą, mūsų ateitį...

 

PARODA
2010-03-19

Socialinėje grupėje ,,Likimas” buvo suorganizuota parodėlė tema „Bundantis pavasaris“. Čia rankdarbių paroda iš vilnos spindi vaiskiomis spalvomis ir tarsi kvepia bundančiu pavasariu. Sušildyti širdies ir rankų šiluma, teigiantys meilę gamtai grupės gyventojų bei darbuotojų darbai, kuriuose – įvairiausių gėlių kompozicijos, gamtos peizažai bei akiai mieli papuošalai – segės, vėriniai. Malonu ir džiugu, kai iš abstraktaus vilnos gniužulėlio galima nuvelti gražų, praktišką bei ekologišką daiktelį, kuris vėliau džiugina kitus.

 

PAMINĖJIMAI
2010-03-18

H.ZUDERMANAS – TILTAS TARP LIETUVIŠKOS IR VOKIŠKOS KULTŪROS

Renginys, įvykęs š.m. kovo 16 d. Macikų  muziejuje buvo skirtas rašytojui H.Zudermanui.
1980 metais pradėtas remontuoti H.Zudermano namas, esantis Macikuose. Viename iš kambarių buvo įrengtas  rašytojo memorialinis  kambarys. Kaip rašoma knygoje “Rašytojas ir gimtinė”, ekspoziciją įrengti padėjo pensionato direktorius R. Jovaiša.
H. Zudermanas gimė 1857 m. rugsėjo 30 dieną Macikų kaime. Čia jis gyveno 12 metų. Mokėsi privačioje Verdainės mokykloje, vėliau Elbinge, Tilžėje. Abitūros egzaminus būsimasis rašytojas išlaikė Tilžėje, studijavo Karaliaučiuje ir Berlyne, kur po sunkių, sekinančių metų patyrė literatūrinę sėkmę. Jo kūriniai tapo populiarūs, dažnai vaidinami Berlyno teatre, gerai vertinami kritikų.
H.Zudermanas parašė 20 dramų, 16 romanų ir novelių. Pasaulinę šlovę H. Zudermanui atnešė 1917 metais išleistos “Lietuviškos apysakos”, kurių motyvais ištisus dešimtmečius buvo statomi filmai, ypač Amerikoje. Rašytojas mirė 1928 metais lapkričio 21 dieną.
Taigi, dalyvavę renginyje, sužinojo, kad H. Zudermanas – rašytojas, kuris savo kūriniuose aprašė Pamario krašto lietuvių gyvenimą, jų būdą.

 

PARODOS
2010-03-11

Visą mėnesį Traksėdžių gyvenvietės bendruomenė turėjo galimybę pasidžiaugti unikalių rankdarbių paroda, kurią bibliotekoje surengė Šilutės pensionato užimtumo grupės „Prie židinio“ dalyvės. Parodos lankytojai turėjo galimybę pamatyti badymo technika, siuvinėjimo kryželiu būdu sukurtus darbus.  
Į parodos uždarymą grupės vadovė Jolanta Maslauskienė atvyko, lydima  keturių grupės dalyvių, darbų autorių. Pabendrauti su autorėmis, dar kartą pasigrožėti paroda atėjo grupė vyresniųjų klasių mokinių.
Kol vyko paroda, bibliotekoje buvo padėta atsiliepimų knyga, kurioje savo įspūdžius rašė bibliotekos lankytojai bei mokyklos darbuotojai.

 

PARODA L/D "ŽVAIGŽDUTĖ"
2010-03-09

“RANKŲ ŠILUMĄ JUMS DOVANOJAM”

 “Džiaugiasi širdis, tikrą palaimą širdy pajauti žiūrint į jūsų paprastomis rankomis sukurtus darbelius. Tai tikriausia Dievo dovana jums brangieji. Nenustokite, kurkite, džiuginkite žmones savo širdies ir išminties turtais”.

Tai atsiliepimas žmogaus, stebėjusio Šilutės pensionato užimtumo grupės “Molinukas” kuriančių gyventojų darbų parodą, kuri 2010 m. sausio mėnesį buvo eksponuojama Šilutės vaikų lopšelyje-darželyje “Žvaigždutė”. Ši paroda – tarsi įvairių meninės kūrybos etapų bei naudotų technikų apžvalga. Dalyvavusių devynių autorių kūriniuose tikrai atsispindėjo pilnas džiaugsmo, vaikystės naivumo užpildytas pasaulis. Grupės nariai džiaugiasi, kad jų sukurtais dirbiniais grožisi visi lankytojai.  

Grupės vadovė
Beata Vaitelienė

 

KAZIUKO MUGĖ
2010-03-09

KAZIUKO  MUGĖ   SKELBĖ   PAVASARĮ

 Tradicinė Kaziuko mugė lyg  savotiškas  pavasario šauklys pažadino pensionato bendruomenę  iš žiemos snaudulio, kurio šurmulys buvo girdėti dar nespėjus peržengti salės slenksčio. Nes papūtus gaiviam vėjeliui džiugi nuotaika veržte veržėsi pro duris. Matėsi, kad į plačiai pagarsėjusį renginį sugužėjo meistrai iš atokiausių pensionato kampelių, o gražiausi meno kūriniai traukė akį paganyti ne tik vietinius pensionato gyventojus, bet ir darbuotojus.
Prekiautojams rūpėjo kuo gražiau išreklamuoti prekes, kad patrauktų pirkėjo akį, o patys pirkėjai galėjo pasinaudoti proga ir iš anksto apžiūrėti būsimus pirkinius.
Puikios nuotaikos įkvėptas, šventės šeimininkas, gerbiamas pensionato direktorius priminė, jog iš tiesų Kaziukas – tikras išradingumo išbandymas. Linkėjo, jog šių metų kermošius, nežiūrint į stūksantį aplinkui sniegą, skambėtų tik pavasarine gaida, lydima geros nuotaikos, šventinio šurmulio ir žavesio. Kvietė visus nepasididžiuoti, mugėje pašurmuliuoti, pinigines pakratyti, gardžių pyragų, gražių darbelių įsigyti. Ir šventės kulminacija buvo palydėta varduvininkų apdovanojumu, nemokamais madingiausiais Kaziuko mugės aksesuarais – riestainių karoliais.
Ir štai, salėje lyg atgijęs skruzdėlynas, liaudiškųjų amatų mugė sukruto. Skambant gyvai muzikai, prasidėjo tikra “ekonomikos pamoka”. Prekių gausa nustebino kiekvieną apsilankiusį. Rankų darbo gėlės, atvirukai, papuošalai, aksesuarai, nertos servetkos, staltiesės ir patys skaniausi pyragai prie kurių eilės driekėsi. Keramikai, medžio drožėjai, pynėjai amatininkai tikino: “dėl sunkmečio nevirstantys iš klumpių”. Vieni pirko nesiderėdami, kiti derėjosi dėl kiekvieno cento, vieni “laikė” aukštas kainas, kiti žiūrėjo, kad greičiau viską parduotų. Derybų menu bandančius naudotis pirkėjus buvo galima girdėti prie kiekvieno prekystalio. Kai kuriems išbandyti Kaziuko “trąsą” nemokamai labai gerai sekėsi.
Visi dalyvavę džiaugėsi puikiais pirkiniais, nes į kiekvieną darbelį sudėta tiek meilės, šilumos ir nuoširdumo, kad papuošti  bus galima ne tik namus, bet ir save patį. Visus šiuos linkėjumus užtvirtino graži liaudiška muzika, kuriai tikrai abejingų nebuvo, vieni smagiausiai šoko, kiti puikiausiai į taktą lingavo.

 

PAMINĖJIMAI BIBLIOTEKOJE
2010-02-20

RENGINYS SKIRTAS POETUI KRISTIJONUI DONELAIČIUI

 Š.m. vasario 18 dieną Šilutės pensionato bibliotekoje buvo paminėtos poeto, lietuvių grožinės literatūros pradininko, Kristijono Donelaičio gimimo ir mirimo metinės. Susipažinti su poeto gyvenimu ir kūryba susirinko nemaža grupė pensionato gyventojų ir darbuotojų.
Renginio pradžioje buvo paminėta, kad K.Donelaitis gimė 1714.01.01 Lazdynėlių km. netoli Gumbinės, laisvųjų valstiečių šeimoje, o mirė 1780.02.18 Tolminkiemyje ir yra palaidotas bažnyčioje. 
Buvo paminėta, jog literatūrinį darbą K.Donelaitis pradėjo apie 1740-43. Yra išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu. O apie 1765-75 parašė poemą iš keturių dalių apie keturis metų laikus pavadintą „Metai“. K. Donelaičio „Metai“ yra toks lietuvių ir kartu pasaulinės literatūros šedevras, kuris niekados nenustos žavėjęs skaitytojų savo meniškumu, epochos personažų ir jų buities vaizdavimo reljefingumu, iš viso meninės tiesos gilumu ir kartu amžinu aktualumu, nes genialus autorius meniškais vaizdais parodo amžiną gėrio ir blogio kovą, norėdamas pakelti žmogaus dvasią aukštyn – padaryti žmogų geresnį, kilnesnį, tobulesnį ir jo gyvenimą gražesnį ir teisingesnį. Tam pagrindiniam tikslui, autoriaus sumanymu, turi tarnauti ir pati poemos kalba, tokia nuostabiai gyva, paprasta, kartais švelni kaip vėl atkopianti pavasario saulelė, kaip pavasarinio vėjelio dvelkimas, o kartais šiurkšti ir rūsti kaip pasišiaušęs šiaurys.
Renginio metu skaitovai skaitė ištraukas iš poemos „Metai“. Prie skaitovų vėliau prisijungė ir direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Jovita Andrijauskienė bei vyriausioji socialinė darbuotoja Irena Gimbutienė.

 

1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39   40  41  42  43  44  45  46  47  48