Jums, knygnešiai, garbė tebūna,
Kad nešėt Lietuvai Bretkūną,
Šalia maldynų ir rožančių,
Kad nešėt Daukantą, Valančių,
Kad raštą nešėte keliais,
Martyno Mažvydo keliais.
Ir tuo raštu, neštu iš Prūsų,
Mūsų tėvų tėvai išpruso,
Mes mokslo įkopėm šventovėn
Kur ir šiandien garbingai stovim.
Būkit palaiminti Praamžiaus!
Garbė ir gyrius jums per amžius.
B. Brazdžionis
Susibūrę visi kartu prisiminėme šiek tiek istorijos. 1864-ieji, 1901-ieji metai, - tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žutbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Knygnešiai rizikuodami savo gyvybe spausdino, platino, nelegaliai gabeno į Lietuvą lietuvišką žodį. Buvo kovojama ne tik dėl spaudos, bet ir dėl mokyklos, vaikų mokymo skaityti lietuviškai. Bet po didelių kovų Lietuva atgavo lietuvišką spaudą. Šios kovos simboliu tapo Knygnešys.
Prisiminę šiek tiek istorijos, gyventojai skaitė eiles apie nelengvą Knygnešio dalią, užrašytus knygnešių atsiminimus, vyravo puiki nuotaika ir visiems buvo įdomu. Baigdami renginį visiems linkėjome, kad neišblėstų iš atminties tie, kurių dėka ir šiandien turime lietuvišką žodį ir knygą. Tegul lietuviškas žodis, vis dažniau skelbia gerą žinią, skatina viltis ir pasitikėjimą.
KOVO 11-OJI - LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENA
Šių metų, kovo 9-osios rytą, Macikų socialinės globos namų aktų salėje, vyko paminėjimas skirtas šiai dienai. Kovo 11-oji ne mažiau svarbi diena Lietuvos istorijoje nei vasario 16-oji. Kovo 11-ąją buvo pasirašytas nepriklausomos Lietuvos istorijai svarbiausias dokumentas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas, pažymėjęs priespaudos, pažeminimo, kančių, karų epochos pabaigą ir nepriklausomos valstybės pradžią.
Renginį organizavo globos namų meninės veiklos vadovė V.Jovaišienė su paruošta programėle. Gyventojai šoko, dainavo, skaitovai deklamavo eiles, skirtas Lietuvai.
Šių metų kovo 8-osios rytą, Macikų socialinės globos namų foje, vyko gyventojos V.Virvičiūtės personalinės parodos atidarymas.
V.Virvičiūtė noriai lanko užimtumo grupę "Prie židinio", yra žingeidi, darbšti ir kūrybinga. Jos darbai labai ypatingi - siuvinėjami badymo technika, kuria nedaugelis tesiuvinėja. Gyventoja visus savo darbelius atlieka kruopščiai ir tvarkingai. Jos paveikslai eksponuojami įvairiose parodose, kuriose dalyvauja grupė "Prie židinio".
Atidarymo proga gyventojai buvo palinkėta visokeriopos sėkmės ir neišblėstančio kūrybingumo.
Kaziuko mugė – pats tikriausias pavasario pranašas. Puoselėjant liaudiškas tradicijas, jau daugelį metų Macikų socialinės globos įstaigoje šurmuliuoja tokios mugės. Šį penktadienį, t.y. kovo 2 dieną ir buvo atiduota pagarba žmonėms, įvardintiems šiuo šventu ir kilmingu vardu, papuošiant juos riestainių karoliais dar vadinamais Kazių aksesuarais. Kaip ir pridera, mugės šeimininkas, gerbiamas direktorius Romualdas Jovaiša, aktyviai kvietė visus įsijungti į jomarko šurmulį, išsirinkti lauktuves, be kurių nevalia grįžti į namus.
Be galo malonu, jog mūsų jomarką taip pat savo dalyvavimu sušildė atvykęs gausus burys svečių iš Šilutės dienos paslaugų centro, kurie dovanai susirinkusiems atvežė ir puikių pavasarinių dainelių. Tokios gausios mugės nebuvo matę nė nuolatiniai Kaziuko pirkėjai, o lankytojai irgi turėjo kuo pasidžiaugti, nes tokių meno dirbinių, skanumynų ne visada galima rasti parduotuvėse.
Ir šventės kulminacijai, kad kermošius būtų tikrai sėkmingas, norint, kad greičiau pradėtų suktis pavasario darbų karuselė, tiesiog jėga išjudinant sustingusią žemę, mūsų šeimininkas kartu su Kaziuku, turėjo puikią galimybę tai įrodyti, perpjaudami rastą pusiau, ir skelbdami kermošiaus pradžią
Jau ketverius metus floristikos užimtumo grupę lanko gyventoja D. Petrauskienė. Ji ne tik kuria darbelius iš gamtinių medžiagų, bet ir puikiai mezga. Numegztas kojines, pirštines su malonumu dovanoja Macikų socialinės globos namų vyresnio amžiaus gyventojoms. D. Petrauskienė teigia, jog globos namuose gyventi jai jauku ir gera. O dovanodama savo megztas kojines, ji visada nuoširdžiai sako - „Šiluma už šilumą“...
Š.m. vasario 21 d. Macikų socialinės globos namuose vyko Užgavėnių šventė „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“. Jau nuo pat ankstyvo ryto, iš vietinės televizijos studijos, visus globos namų darbuotojus ir gyventojus, Užgavėnių kviesliai kartu su šventės organizatoriais, ragino ruoštis šventei. Vėliau dar eidami per korpusus ir administraciją, triukšminga ir linksma persirengėlių kompanija, visus ragino eiti į šventę, kuri vyko globos namų sporto aikštelėje.
Šventė prasidėjo skambant nuotaikingai muzikai. Ir visi norintys galėjo linksmai pasišokti, padūkti. Susirinkusiųjų paslaugoms šventėje dalyvavo nemažas būrys čigonių, kurios kortomis bei iš delno mikliai išpranašavo ateitį norintiems, netrūko daktarų, žydukų bei kitų mistinių Užgavėnių personažų.
Galiausiai sekė Morės deginimas, kuris, kaip tikima, sunaikina visas žiemos negandas. Taigi šokdami, trypdami ir dainuodami varėme žiemą iš kiemo ir šaukėmės pavasario.
Galiausiai visi šventės dalyviai galėjo iki soties vaišintis blynais, žirnių koše bei gira, kadangi, kaip žinia, per Užgavėnes reikia daug valgyti. Būta manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia net 9 patiekalus.
Po renginio visi skirstėsi sotūs ir puikiai nusiteikę.
Š.m. vasario 15 d. į globos namų biblioteką susirinko nemažas gyventojų ir darbuotojų būrys paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją. Ši diena svarbi kiekvienam lietuviui.
Susibūrę visi kartu prisiminėme šiek tiek istorijos. Vasario 16 - oji užima ypatingą vietą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje. “Didžiausias tautos turtas - jos laisvė, nepriklausomybė. Ant mūsų tautos laisvės aukuro buvo paaukota daug žmonių gyvybių, iškęsta pažeminimų, kalėjimų, trėmimų, persekiojimų. Vasario 16 dienos aktas yra mums ypatingai brangus ne tik dėl to, kad jis skelbia Lietuvos nepriklausomybę, bet kad tai yra drąsus, savarankiškas vieningos tautos žygis, kuris, kaip matome, pasiekė tikslą.” Taip apie šią dieną kalbėjo A.Stulginskis, tuo metu buvęs Lietuvos Tarybos narys.
Vasario 16 - oji primena mums, lietuviams, visas Lietuvos laisvės kovas, simbolizuoja nepriklausomybės metų pasiekimus. Ilgus amžius svetimųjų slėgta ir kankinta, karo sugriauta Lietuva greitai atsigavo, suklestėjo... Jau praėjo beveik 21 metai, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, kai vėl švenčiame vasario 16 - ąją. Turėtų būti aišku, kad laisvės ir nepriklausomybės verti tik dori, sąžiningi žmonės. Labai trapi ir pažeidžiama Lietuvos nepriklausomybė. Ją galime bet kada prarasti, jei nebūsime vieningi, dori, darbštūs, jei paminsime tikėjimą...
Artėjant dviem gražiom šventėm - Šv.Valentino dienai ir Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai, vasario 13 dieną, užimtumo būrelis ,,Vytelė“ surengė savo darbelių parodėlę. Kiekvienas gyventojas pristatė savo kūrinius bei supažindino su kūrybinio proceso eiga. Dirbiniais buvo siekiama parodyti savo kūrybiškumą, toleranciją, pagarbą, meilę vieni kitiems ir savo tėvynei. Parodėlės pabaigoje gyventojai norėjo nusifotografuoti prie savo darbelių, o darbščiausiems palinkėta tolimesnės kūrybinės sėkmės.
Š.m. vasario 14 dieną Macikų socialinės globos namuose vyko renginys, skirtas Valentino dienai. Ši šventė jau tapo tradicine ir yra organizuojama kiekvienais metais mūsų globos namuose.
Renginio metu vyko žaidimai ir atrakcijos, kiekviena socialinė grupė atėjo pasiruošusi po sugalvotą žaidimą, kuriuose noriai dalyvavo globos namų gyventojai. Išradingumo atliekant užduotis gyventojams tikrai netrūko, poroms teko atlikti įvairiausias užduotis, po kurių nugalėtojai buvo apdovanojami „saldžiais“ prizais. Na o renginį vainikavo diskoteka. Renginiui pasibaigus gyventojai skirstėsi lydimi puikios nuotaikos.
Ak, Lietuva, tu mums šventa esi.
Šiandieną tu kaip saulė debesy,
Pasruvus ašaromis ir krauju.
Bet su viltim – gyvenimu nauju.
Tu pavargai po priespaudos našta.
Daug metų kantriai taip nešta.
Vėl pakilai iš purvo, pelenų
Numesti sunkų jungą svetimų...
Šiandien prirašyta daug straipsnių, išleista nemažai knygų, kuriose nagrinėjama faktinė medžiaga, pateikiamos situacijos įvykių, politikų ir visuomenės vaidmens įvertinimas. Organizuodami renginį norime prisiminti ir užfiksuoti gyvąją atmintį, parodyti, kad žmonės, kurie dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose, gyvena šalia ir yra - mūsų seneliai, tėvai, artimieji, kaimynai, draugai. Mes norime, išsaugoti nors dalelę autentiškų prisiminimų. Tikime, kad tauta bus gyva tol, kol jos vaikai savo širdyse nešios Tėvynės meilės kibirkštį. Just.Marcinkevičius rašė: „Vėliavą ne taip sunku iškelti, kaip sunku per kasdienybę nešti“.
1991 m. sausio 13 dieną tauta vieningai stojo prie televizijos bokšto, parlamento rūmų ginti to, kas tuo metu buvo vadinama Lietuvos širdimi. Lietuvos žmonės apgynė Lietuvos nepriklausomybę. Nuo tos dienos jau praėjo 21 metų. Lai sausio 13 – osios dienos išbandymai neišblaško mūsų tikėjimo, atminimo, meilės ir vilties, nes tik laisvas žmogus gali būti laimingas. Tik laisvėje mes galime būti tokiais, kokiais norime būti, o ne tokiais, kokiais mus priverstų būti...