10.jpg)
PAGERBIMAS UŽ PASIAUKOJIMĄ GAISRO METU 2009-12-31
Šių metų vasario 26 dieną, Šilutės rajono savivaldybės meras Virgilijus Pozingis, Administracijos direktorius Šarūnas Laužikas bei Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas padėkojo vietos bendruomenės nariams, kurie prisidėjo gesinant gaisrą Šilutės pensionate ir gelbėjant šių namų gyventojus paskutinę praėjusių metų dieną.
Mero Virgilijaus Pozingio ir administracijos direktoriaus Šarūno Laužiko padėkos įteiktos VšĮ Šilutės ligoninės personalui, Šilutės pensionato psichikos sveikatos slaugytojai R. Matulionienei ir pensionato sargui S. Dambrauskui.
Už parodytą drąsą, aukštą profesinį pasirengimą bei pasiaukojimą gesinant gaisrą ir gelbėjant Šilutės pensionato gyventojus padėkota ir Šilutės policijos komisariato kriminalistui A. Kotikovui, jo kolegai iš Prevencijos poskyrio A. Venckui, kelių patrulei V.Gotautaitei, Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerei D. Daukšienei, Žemaičių Naumiesčio ir Saugų ugniagesiams A. Giruliui, R. Stanevičiui ir S. Jonušui, VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytojoms D. Kliaubaitei, R.Gaidienei ir V. Jonušienei, šios įstaigos vairuotojams A. Šepučiui, V. Rimkui ir P. Gygui.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas A. Kloviškis dviem Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams – vyrens. ugniagesiui gelbėtojui E. Endružiui ir ugniagesiui gelbėtojui V. Ivonui įteikė 2–o laipsnio VRM atminimo ženklus “Tėvynės labui”. Juos šilutiškiams ugniagesiams savo įsakymu paskyrė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Šilutės PGT viršininkas K. Šarka informavo “Šilutės ETA žinias”, kad dar 5 Šilutės PGT 1–osios pamainos pareigūnus ir vieną Žemaičių Naumiesčio ugniagesį, kurie triūsė pensionato gaisro židinyje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ruošiasi apdovanoti Šv. Florijono, ugniagesių sergėtojo dieną gegužės pradžioje.
O dar 4 žmonės – tai televizijos reporteris R. Žalgevičius su sūnumi ir Šilutės pensionato socialinio darbuotojo padėjojos A. Žeimienė bei N. Plotnikova - pristatyti valstybiniam apdovanojimui.
0.normal.jpg)
RENGINYS SKIRTAS POETUI KRISTIJONUI DONELAIČIUI
Renginio pradžioje buvo paminėta, kad K.Donelaitis gimė 1714.01.01 Lazdynėlių km. netoli Gumbinės, laisvųjų valstiečių šeimoje, o mirė 1780.02.18 Tolminkiemyje ir yra palaidotas bažnyčioje.
Buvo paminėta, jog literatūrinį darbą K.Donelaitis pradėjo apie 1740-43. Yra išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu. O apie 1765-75 parašė poemą iš keturių dalių apie keturis metų laikus pavadintą „Metai“. K. Donelaičio „Metai“ yra toks lietuvių ir kartu pasaulinės literatūros šedevras, kuris niekados nenustos žavėjęs skaitytojų savo meniškumu, epochos personažų ir jų buities vaizdavimo reljefingumu, iš viso meninės tiesos gilumu ir kartu amžinu aktualumu, nes genialus autorius meniškais vaizdais parodo amžiną gėrio ir blogio kovą, norėdamas pakelti žmogaus dvasią aukštyn – padaryti žmogų geresnį, kilnesnį, tobulesnį ir jo gyvenimą gražesnį ir teisingesnį. Tam pagrindiniam tikslui, autoriaus sumanymu, turi tarnauti ir pati poemos kalba, tokia nuostabiai gyva, paprasta, kartais švelni kaip vėl atkopianti pavasario saulelė, kaip pavasarinio vėjelio dvelkimas, o kartais šiurkšti ir rūsti kaip pasišiaušęs šiaurys.
Renginio metu skaitovai skaitė ištraukas iš poemos „Metai“. Prie skaitovų vėliau prisijungė ir direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Jovita Andrijauskienė bei vyriausioji socialinė darbuotoja Irena Gimbutienė.
0.normal.jpg)
Kiekvienais metais, baigiantis žiemai, visoje Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės, arba blynų diena. Retas, kuris lieka abejingas šiai šventei. Kaip gi kitaip? Juk baltos žiemužės metu susikaupusi energija liejasi per kraštus ir kyla noras smagiai išsidūkt, taip išblaškant snaudulį ir nusiteikti laukiamam pavasarėliui.
Užgavėnių dieną iš kiekvienų namų pasklinda blynų kvapas, o į gatves ir kiemus - įvairiausių persirengėlių pulkai, kurie, pamiršdami lietuvišką uždarumą ir kuklumą, keliauja nuo durų prie durų reikalaudami iš šeimininkų sočių vaišių ir geros nuotaikos. Pagal tradiciją vyksta Lašininio ir Kanapinio kova, o taip pat sudeginama Morė, tuo simbolizuojant žiemos išvarymą.
Ir štai vasario 16-ąją - Užgavėnių dieną gausus žydukų, čigonų, kitokių keistuolių ir triukšmadarių būrys lydimi Užgavėnių dainų, skardaus ir užkrečiančio juoko bei įvairiausių tarškalų ir barškalų skambesio pasiskleidė po pensionato korpusus, beldėsi į kiekvieną socialinę grupę. Triukšmadarių būta nepėsčių, mokančių ne tik padainuot, bet ir vaišių ar pinigėlių išprašyt, o esant reikalui ir svetima nugvelbt. Bet tuo viskas nesibaigė. Gyventojai galėjo padūkt kartu su persirengėliais, kiekvienas norintis galėjo pašokdinti čigonėlę ar žyduką. Aplankius socialines grupes persirengėliai - triukšmadariai liko patenkinti gyventojų bei darbuotojų dosnumu.
0.normal.jpg)
ŠV.VALENTINO DIENA
Kas ji yra - Ta meilė neramioji:
Ar dramblio kaulo ji aukšta pilis,
Ar saulė, prieš kurią kas ryt sustoji,
Ar laikrodis, kurį prisukt turi?
Kas ji yra - ta meilė neramioji:
Vyšnia ar kriaušė, obuolys saldus,
Gėlė bežiedė,vėjo užmirštoji,
Ar debesys nešantys audros žiedus?
Atsakymas ne žody, atsakymasprasmėj-
Atsakymas pačioj širdies gelmėj.
Meilės tiesomis pasidalinti buvo pakviestas gerb. pensionato direktorius Romualdas Jovaiša. Įsimylėjėlius pasveikino ir patarimų davė vyriausia socialinė darbuotoja Irena Gimbutienė bei vyriausioji slaugytoja Teresė Bekerienė.
Renginio vedančiosios papasakojo kaip ir kada atsirado meilė. O atsirado jau tada, anot jų, kai Dievas sukūrė Adomą ir Ievą. Tarp jų ir gimė pats gražiausias jausmas - meilė. Kaip matyti, meilės istorija yra sena kaip ir mūsų žemė.
Renginio vedančiosios papasakojo susirinkusiesiems, kaip atsirado tradicija švęsti Valentino dieną ir kodėl ji buvo pavadinta būtent šiuo vardu.
Vėliau vykusios diskotekos metu buvo sukviestos seniausiai pensionate draugaujančios poros ir komisija turėjo išrinkti, kuri mergina seksualiausiai viliojo savo vaikiną. Prizai atiteko Marytei ir Oksanai. Gyventojai ir darbuotojai noriai įsitraukė į diskotekos metu vykusius žaidimus. Vyko šokiai ant širdelių, šokis su balionais. Labiausiai visus traukė širdelėmis papuošta šluota, kuri ieškojo poros. Visi žaidimų nugalėtojai buvo apdovanojami prizais.
0.normal.jpg)
0.normal.jpg)
ŠILUTĖS PENSIONATUI ĮTEIKTAS RESPUBLIKINIS APDOVANOJIMAS
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Lietuvos darbo birža (LDB) pirmą kartą viešai padėkojo šalies darbdaviams, tarp jų - ir Šilutės pensionatui, už aktyvią socialinę partnerystę ir svarų indėlį sprendžiant nedarbo problemas.
Antradienį Vilniuje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusio renginio metu ministras Donatas Jankauskas ir LDB direktoriaus pavaduotojas Albertas Šlekys septynioms įmonėms įteikė padėkos raštus ir specialius prizus už tai, kad jos savo atkaklumu, jėgomis ir be niekieno pagalbos sugebėjo sukurti naujų darbo vietų. Toks apdovanojimas įteiktas ir Šilutės pensionatui.
Ministro Pirmininko patarėja Skirma Kondratas perdavė įmonių vadovams nuoširdžius Premjero Andriaus Kubiliaus sveikinimo bei padėkos žodžius ir įteikė “Tūkstantmečio ženklo” medalius.
Visos įmonės buvo pagerbtos pagal 4 nominacijas: “Už naujų darbo vietų sukūrimą didžiausio nedarbo teritorijose”, “Už socialiai pažeidžiamų asmenų integraciją į darbo rinką”, “Už iniciatyvą pradėti ir vystyti verslą” ir “Už aktyvią partnerystę, skatinant užimtumą”. Pastarojoje nominacijoje didžiųjų šalies įmonių kategorijoje apdovanojimą pelnė Šilutės pensionatas.
Renginio metu buvo pažymėta, kad Šilutės pensionate, kurio veikla - socialinis darbas ir apgyvendinimo paslaugos, internetu užregistravo 16 laisvų darbo vietų. Šilutės darbo birža įmonės užsakymu organizavo šešias darbo muges reikalingų darbuotojų atrankai laisvoms darbo vietoms užimti.
Šilutės darbo biržos direktorius A.Šašilkinas pastebėjo, kad įmonių atranka buvo sudėtinga. Su Šilutės pensionatu Darbo birža bendradarbiauja jau daug metų ir jei ne tas bendradarbiavimas, anot A.Šašilkino, daugiau nei 100 žmonių iš pensionato būtų buvę atleisti, nes jie neturėjo socialiniam darbui tinkamos kvalifikacijos. Darbo birža padėjo darbuotojams įgyti reikiamą kvalifikaciją.
Pensionato direktorius R.Jovaiša teigė, jog šis apdovanojimas - ne tiek pensionato, kiek Šilutės darbo biržos specialistų nuopelnas, nes darbo birža nuo 1992 metų perkvalifikavo 126 pensionato darbuotojus. Todėl dabar džiugu, kad mūsų žmonės yra tinkamai paruošti, ir geba gerai atlikti savo darbą.
KELIONĖ Į 2010 METUS
Gruodžio 28d. visi norintys skubėjo į naujametinį karnavalą - ,,Kelionė į 2010 metus“. Į kelionę po 2010-uosius metus, stebuklingu traukiniu, skubėjo išvykti ir mūsų visų gerbiamas pensionato direktorius, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, vyriausioji socialinė darbuotoja, vyriausioji slaugytoja, didelis būrys gyventojų bei darbuotojų. Pravažiavę visų metų laikų stoteles ir prisiminę visus nuveiktus metų darbus, pasigėrėję nuostabiais ir nuotaikingais pasirodymais, traukinio keleiviai stabtelėjo ties 2010-ųjų metų slenksčiu. Tigro metais, šmaikštūs nykštukai visiems susirinkusiems linkėjo kuo geriausios kloties bei gėrio vieni kitiems:
Kai puošnios snaigės tyliai žemėn krinta
Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru,
Laimingi būkit Naujus Metus sutinkant,
Lai Jūsų dienos šviečia gėriu ir džiaugsmu.
Prieš pat Naujuosius metus I korpuso socialinių grupių „Aitvaro“ ir „Švyturio“ vyrai buvo kviečiami drauge palydėti Senuosius metus. Jaukiai įsitaisę pensionato virtuvėlėje ir pasiruošę gausių vaišių stalą vakaronės metu vyrai prisiminė įsimintiniausius praėjusių metų įvykius, palinkėjo vieni kitiems stiprybės, sveikatos, tarpusavio supratimo. Nebuvo pagailėta ir gerų žodžių bei malonių naujametinių sveikinimų vieni kitiems.
Nemaža dalis ir socialinės grupės ,,Likimas“ gyventojų gruodžio 30d. susėdo prie gražaus naujametinio stalo. Jos vienos kitoms nuoširdžiai palinkėjo nuostabių, turtingų, sveikatos ir gerų 2010-ųjų metų. Gyventojų Tarybos pirmininkė Leonida Laureckytė skaitė Žibų pradinės mokyklos 3d klasės mokinių sveikinimus ir linkėjimus mūsų gyventojom. Visos buvo sužavėtos ir dėkojo mokiniams už nuostabias eiles ir jų nuoširdumą.
Naujametinio stalo gėrybės taip kvepėjo, kad niekas negalėjo atsispirti pagundai, taigi prie karštos arbatos, puikių ir skanių saldumynų bei gražių linkėjimų dar ilgai ilgai gyventojos sėdėjo.
"Laiko saujoje telpa mūsų darbai, siekimai, viltys, kuriuos perėmę kiti tęsia pagalbos ir gėrio dalijimą..."
Kalėdos - stebuklų metas. Tuo teko įsitikinti ir Šilutės pensionato IV korpuso II aukšto darbuotojoms bei gyventojoms.
Socialinės grupės "Saulėlydis" socialinės darbuotojos nuoširdžiai dėkoja gerb. D.Balčiūnienei už parodytą gerumą, dosnumą - atsiuntusiai prieš pat šventes tikrai nemažą vaisių siuntą, kuri labai nudžiugino šios grupės gyventojas.
Suteikdama džiaugsmą kitiems, Jūs įprasminate savo gyvenimą ir savo širdies šilumą dalinate kitiems. Linkime Jums geros sveikatos ir dvasios stiprybės.
Šventiniai naujametiniai vaizdai atsispindi ir gyventojų atliekamuose darbeliuose, ir socialinių grupių papuošimuose, siekiant sudaryti kuo jaukesnę aplinką gyventojams.
Kūčių vakaras – pati svarbiausia lietuvių šeimos šventė. Nemažiau svarbus jis ir pensionato gyventojams. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir pensionate Kūčių vakarienė pradedama malda ir geriausiais palinkėjimais. Nuo seno žinoma, jog per Kūčias ant stalo turi būti 12 patiekalų, taigi ir pensionato bendruomenė palaiko šią tradiciją.
Senais laikais žmonės prie stalo lauždavo ir dalindavosi duona, o dabar šventintos plotkelės (kalėdaičio) laužimas – sakralus veiksmas, sujungiantis žmones visiems metams.
Kalėdų išvakarės – Kūčios – šventė, kurios metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Kūčių naktį baigiasi senas ir prasideda naujas ciklas. Tai nepaprasta akimirka, kai žmogus tarsi pakimba tarp dangaus ir žemės, tarp gyvybės ir mirties, kuomet atsiveria visos galimybės. Ši šventė tapatinama ir su krikščioniškąja – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno skirta ypač didelė reikšmė. Nemažiau svarbus būdavo ir ritualinės ugnies deginimas, kaimynų lankymas su susitaikymo viltimi, linkint jiems gero ateinančiais metais.
Jau nuo seno Kūčių naktį atliekami įvairūs burtai o vyresni žmonės Kūčių naktį praleidžia budint: meldžiantis ir laukiant Bernelių (Piemenėlių) mišių. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso ar Kūčių vakarienė bei Kalėdų šventės mums taps ta dvasinio virsmo slaptimi, kai žmogus, apvalydamas savo širdį nuo blogio ir atverdamas ją gėriui, patiria dvasinio atsinaujinimo rimtį...
