10.jpg)
Gimtadienis – asmeninė kiekvieno žmogaus šventė, žyminti žmogaus gyvenimo pradžią. Per gimtadienio šventę tradiciškai pučiamos žmogaus nugyventų metų skaičių simbolizuojančios ant torto uždegtos žvakutės, džiaugiamasi prisiminimais bei patirtimi, kuriuos iki gimtadienio pavyko sukaupti.
Nors pragyventi metai tarsi lapai krinta,
Tokie geri, mieli ir artimi,
Tu nebijok - ne viskas pragyventa,
Daug laukia visko ateity!
Rugsėjo 29d. socialinio darbuotojo padėjėjos, dalyvaujančios socialinio darbuotojo padėjėjo mokymuose, surengė įspūdingą rudens šventę ,,Duonutė - pyragų močiutė". Nuotaikingoje rudens šventėje už įmintas mįsles, gyventojai buvo apdovanoti rudens gėrybėmis. Visi, taip pat skanavome gardžia, kepta duonele. O, pačią šventę vainikavo gyventojo, Prano Dapšausko muzikiniai kūriniai.
Rugsėjo 28 d. išvykome į Kretingą, kur aplankėme nuostabią prie vienuolyno esančią Kretingos bažnyčią. Ši bažnyčia, mus sužavėjo savo didingumu, senovės didybe. Taip pat, aplankėme Kretingos žiemos sodą ir muziejų. Kretingos muziejus įkurtas 1935 metais. Penkiose dvaro pastatuose aplankėme: grafų Tiškevičių rūmus su žiemos sodu, buvusią ratinę, vandens malūną, ūkvedžio namus, ūkinius pastatus. Matėme pastatytą astronominį kalendorių su Saulės laikrodžiu, fontaną, bei pasivaikščiojome įrengtu „Atminties taku“. Mus, visus, sužavėjo dvaro malūne įrengta etnografijos ekspozicija „Saulės ratu“ bei ūkvedžio namo kiemelyje įrengta akmens skulptūrų ekspozicija “Žymiausiems Kretingos krašto žmonėms“.
Grįždami namo, dar užsukome prie jūros ir aplankėme „Olandų kepurės“ iškišulį. Namo grįžome pilni įspūdžių bei gera nuotaika.
Globos namų gyventojai virtuvėlėje geba užsiimti maisto savo poreikiams ruošimu, taip pat turi galimybę mokytis stalo serviravimo. Šiuo metu, globos namų gyventojų iškepto rudeninio gardėsio kvapas, visiems sužadino jausmus primenančius vaikystę bei sodo obuolių aromatą.
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos.
Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos.
Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį,
Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas.
Žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio,
Reikia kad pamiltų lūžtančias šakas...
Jūs esate arčiausiai žmogaus, kuriam reikia pagalbos, kuris šiandieniniame pasaulyje nesijaučia saugus. Nuoširdžiai dėkojame už kasdieninį darbą, už rūpestį, gebėjimą įsiklausyti, suprasti, norą padėti kitam. Linkime tarpusavio supratimo ir sutarimo dirbant komandoje. Tegul Jūsų širdyse niekuomet netrūksta rūpestingumo, nuoširdumo ir žmogiškumo, o darbas teikia džiaugsmo.
Administracija
Nors metai jau nusinešė daug džiaugsmo ir svajonių,
Nors smilkiniuos pražydo plaukų sruogos sidabru.
Laiminga būk, sulaukus šitiek metų,
Kurie ne vien tik rūpesčius, bet ir laimę atnešė kartu.
Rugsėjo 20d. išvykome į Lietuvos pajūrį, tai pats nuostabiausias vaizdais, kurio neaplankyti būtų nuodėmė. Pajūryje oras kvepia kitaip, gamta yra kitokia. Nenorėjome grįžti namo, jūra tiesiog šaukte šaukė pasilikti... Juk toks gražus vaizdas, kai vienoje pusėje matai jūrą, o kitoje Kuršių Marias. Tai, ką pamatėme, neprilygsta net gražiausiems paveikslėliams, dar ilgai atsiminsime tai ką pamatėme.
Išaušus puikiam, rudeniškam, dar rūku gaubiančiam rytui, globos namų užimtumų specialistai, kartu su gyventojais suskubo vykti į Pagėgių kraštą.
Pirmąją lankytiną vietą pasirinkome Rambyną - tai skalvių genties šventvietė. Dėl savo iškilios istorijos apipintas legendomis. Nuo Rambyno kalno atsiveria įspūdingi Nemuno vingiai, Mažosios Lietuvos vaizdai su Tilžės ir Ragainės miestų panoramomis. Kalno aukštis virš jūros siekia 46m. Tikrai labai aukštai. Buvo labai gera mankšta iš pačio ryto. Įkvėpėme gaivaus oro ir patraukėme toliau į Bitėnus aplankyti M.Jankaus muziejų, įkurtą XIXa. atstatytoje Lietuvos spaustuvėje, kurioje dirbo, o vėliau ir gyveno spaustuvininkas, Tilžės akro signataras, Mažosios Lietuvos patriarchas M.Jankus. Muziejuje buvo galima susipažinti su Mažosios Lietuvos knygos istorija. Autentiškais spaustuvininkų darbo įrankiais. Teko galimybė patiems išbandyti dar veikiančią, senovinė, rotorinę, iškiliosios spaudos spausdinimo mašiną. Ir kaip padėką muziejui, nuoširdžiausius atsiliepimus užrašėme milžiniškoje Amžinosios Rambyno kalno knygos kopijoje. Ne mažiau patrauklus mums tapo ir šalia muziejaus įkurtas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – žinomų Lietuvos tapytojų darbų ekspozicija po atviru dangumi. Esame be galo dėkingi ir laimingi už pažintinę kelionę.