10.jpg)
Žiedų nėra.Tačiau visur dažai
Ir, rodos, pats kartu juos laistai ir paišai,
Pamiršęs jau gėles, rausvus lapus skini
Ir saulėtas dienas iš naujo gyveni
[V.Mykolaitis – Putinas]
2009 m. spalio 2-ją, policijos Šv. Angelų sargų dieną, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Eduardo Balsio menų gimnazijoje, surengė šventinį renginį skirtą Lietuvos socialinių darbuotojų ir tarptautinei mokytojų dienai pažymėti.
Iš Šilutės pensionato dalyvavo 14 socialinių darbuotojų kartu su direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams J. Andrijauskiene ir vyriausiąja socialine darbuotoja I. Gimbutiene. Renginyje dalyvavo Klaipėdos apskrities viršininkui pavaldžių socialinių ir švietimo įstaigų darbuotojai.
Įžanginį žodį tarė Klaipėdos apskrities viršininkas A. Burkšas. Trumpą pranešimą perskaitė apskrities socialinių reikalų , švietimo ir kultūros departamento direktorius A. Šimelionis.
Šventės metu apskrities viršininkas A. Burkšas, švietimo skyriaus vedėjas K. Augaitis, socialinių reikalų ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėja A. Jokubauskienė bei vyriausioji specialistė R. Jurgutienė sveikino visus, o aktyviausiems darbuotojams įteikė Klaipėdos apskrities Garbės ženklą, nominuotas „Geriausias 2009 metų socialinis darbuotojas“. Renginio metu padėkos raštai buvo įteikti aktyviausiems socialiniams darbuotojams bei mokytojams.
Mūsų kolegės B. Vaitelienė ir V. Jančiauskienė už aktyvumą, sumanumą bei išmonę organizuojant pensionato gyventojų užimtumą ir neįgaliųjų įgūdžių ugdymą taip pat buvo apdovanotos padėkos raštais. Kartu su jomis džiaugėmės jų pasiekimais.
Po oficialios dalies mums koncertavo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokiniai, Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro žvejų rūmų kamerinis choras „Cantare“.
Gyvenimas – tai didelis stebuklas,
Kurį suvokt ne visada gali.
Kas kartą tenka sau mažiau palikti
Save kitam - lyg skolą dalini.
E. Selelionis
Dėkojame Jums, kad savo dalelę širdies šilumos atiduodate kitiems.
Sveikiname Jus su profesine švente ir linkime Jums neišsenkančio gerumo, visokeriopos sėkmės, geros sveikatos, o skubantys metai teatneša Jums, džiaugsmą, gerumą, ramybę, namų šilumą ir viltį.
Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams
Jovita Andrijauskienė
Irena Gimbutienė
Šilutės pensionato Gyventojų Taryba prašė gerb. pensionato Direktoriaus įrengti pensionate virtuvėlę, kur gyventojai patys galėtų pasigaminti karšto maisto (pvz, išsikepti kiaušinių, bulvių ir t.t.). Tai puiki proga ugdyti/tobulinti tam tikrus įgūdžius.
Šis Gyventojų Tarybos prašymas buvo išgirstas ir patenkintas. Už tai dėkojame gerb. Direktoriui.
Virtuvėlės atsiradimas labai nudžiugino pensionato gyventojus, kurie nekantraudami klausinėjo, kada gi atsidarys virtuvėlė. Ir šių metų rugsėjo 17 dieną įvyko virtuvėlės atidarymas, kuriame dalyvavo visi 5 Gyventojų Tarybos nariai, pensionato Direktorius, Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, vyriausioji socialinė darbuotoja. Atydarymo proga patys gaminomės kiaušinienę su kumpiu, patys dengėmės ir serviravome stalus, vaišinomės kava ir saldainiais. Visi atidarymo dalyviai nepasididžiavo ir ragavo mūsų pagaminto maisto. Šios virtuvėlės atidarymas puiki galimybė gyventojams švęsti gimtadienius ar šiaip atsigerti kavos jaukioje aplinkoje.
Šilutės pensionato Gyventojų Tarybos pirmininkė L.I.Laureckytė
Šių metų rugsėjo 11 dieną pensionato aktų salėje vyko rudens šventė „Keliaukime rudenio taku...“. Nors šventė pensionate rengiama kiekvienais metais, šiemet ji įgavo kiek kitokį atspalvį. Jau įprasta kiekvienais metais organizuoti rudens gėrybių parodą, to šiemet buvo atsisakyta, o vietoj to kiekviena užimtumo grupė sukomponavo po vieną rudenį įprasminančią ar tai puokštę, ar tai kažkokį darbelį, kuriais buvo papuošta aktų salė.
Poezijos ketureiliu prasidėjusi šventė baigėsi šauniais visų socialinių grupių pasirodymais išradingumu neprilygstančiais viena kitai. Šauniausi dalyviai, dalyvavę įvairiose rungtyse ir įveikę užduotis, buvo apdovanoti saldžiais prizais. Renginio metu visi gausiai susirinkę šventės svečiai buvo vaišinami namine duona, be kurios, kaip teigė renginio vedėja, neapsieina nė vienas susiėjimas...
Šiais metai rugsėjo 3 – 4 dienomis Zarasuose surengtas jau 3-asis neįgaliųjų futbolo turnyras (5x5) „SENI CUP-2009“. Į šį turnyrą vykome dviem dienom - gyvenome Zarasų vandens ir sporto centre. Pensionatui atstovavo Sigitas Šarūnas, Ramūnas Juknius, Vidas Laurinavičius, Ramūnas Zonys, Aivaras Matulevičius, Virginijus Venckus ir Kazys Kerpė. Turnyre dalyvavo 8 komandos su svečių teisėmis – Baltarusijos neįgaliųjų ekipa. Komandos varžėsi dviejuose pogrupiuose (pensionato žaidėjai - A pogrupyje), rungtynių trukmė buvo 2 kėliniai po 10min.
Pensionato žaidėjai pirmose rungtynėse 2:1 nugalėjo Vilniaus r. Prūdiškės pensionato penketuką. Įvarčius mūsų komandai pelnė R. Zonys, V. Laurinavičius. Su pogrupio lyderiais - „Aknystos“ iš Anykščių r. ekipa - sužaidėme lygiosiomis 0:0, taip pat nepavyko mūsiškiams įveikti ir Didvyžių pensionato iš Vilkaviškio, - rungtynės baigėsi be įvarčių.
Mūsų komanda įkopė į finalą. Finale dėl II-III vietos susikovėme su Suvalkijos pensionatu ir įveikėme rezultatu 2:1. Komandai įvarčius pelnė R. Zonys ir S. Šarūnas.
Aknystos pensionatas iškovojo I-vietą, Šilutės pensionatas II-vietą, Suvalkijos pensionatas III-vietą.
Grįžusius žaidėjus iš šio turnyro sveikino pensionato direktorius R.Jovaiša, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams J.Andrijauskienė ir vyriausioji socialinė darbuotoja I.Gimbutienė.
Kaip žinia, ant senovėje buvusio vienos seniausių baltų šventviečių – Rambyno alkakalnio – nuo seno buvo švenčiamos įvairios šventės. Mažosios Lietuvos istorikų teigimu, senovėje Rambyno būta daug aukštesnio, o šiandien likusi tik papėdė kažkada buvusio didelio kalno.
Mūsų grupė lankėsi M. Jankaus muziejuje, kuris yra Bitėnų kaime. Ekspozicija pasakoja apie lietuviškos spaudos ir knygų leidėjo, publicisto, lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjo, kovojusio prieš Klaipėdos krašto germanizavimą, gyvenimą ir veiklą.
Važiuojant iš muziejaus sustojome prie gandrų stebėjimo bokštelio, iš kur galėjome pro didelį teleskopą pamatyti gandrų įsirengtą „gyvenvietę“. Čia gandrai susukę vienoje vietoje apie 19 lizdų. Gyventojams labai patiko pasižiūrėti į gandrus ir jų gyvenymą iš labai arti. Stebint pro teleskopą paukščiai atrodė tarsi ranka pasiekiami.
Apsižvalgius po apylinkes sustojome poilsio aikštelėje papietauti ir pailsėti. Po gardžių pietų sėdome į autobusą ir grįžtant dalinomės patirtais įspūdžiais. Gyventojai eskursija liko labai patenkinti ir dėkojo organizatoriams už surengtą kelionę.
Žolinė - tai Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus. Šventės ištakos - Jeruzalė, IV a. pab. Tai pati seniausia ir garbingiausia Marijos šventė. Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas - Žolinė, nes per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai, javai, daržovės, vaisiai. Tikima, kad pašventinti žolynai saugo namus nuo žaibo, gyvulius - nuo ligų. Pašventinti žolynai bei daržovės, manyta, turėjo magiškos galios. Parsineštų daržovių valgydavo visi šeimos nariai, duodavo gyvuliams. Šventintų grūdų įberdavo į aruodus, sėtuvę, pradėdami sėją. Sudžiovintus žolynus laikydavo už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo jų arbatą. Pašventintų piktžolių pasodindavo į daržą, tai padėdavo išnaikinti kitas piktžoles.
Jau tradicija tapo Žolinę švęsti ir pensionate. Šventė vyko prie Lurdos. Susirinko tikrai nemažas būrys svečių, kurie tikrai su įdomumu klausėsis apie Žolinės paporočius bei tradicijas atėjusius iš senesnių laikų. Renginį pradėjo V.Balakauskaitė savo pačios sukurtomis eilėmis skirtomis Marijai:
Marija mūsų, tu – garbinga...
Kokia esi tu stebuklinga!
Kaip žėri melsvas tavo rūbas!
O koks gražus dangaus žydrumas!
Tai tavo mielas rūpestėlis,
Tai tavo džiaugsmas ir paguoda,
Nes visą širdį atiduoda.
Dangaus žvaigždutė rodo kelią
Pas nuostabią dangaus mergelę,
Kur ėdžiuos guli kūdikėlis,
Giesmelę traukia angelėlis.
Suteik, o Viešpatie, ramybę
Tiems, kas šioj žemėj sunerimę
Ir tiesia tau rankas iškėlę,
Dėkoja, dovanoja gėlę (1998)
Šventės eigoje svečiai buvo vaišinami šviežiai kepta duonele bei kitomis vasaros derliaus gėrybėmis, o šventės pabaigoje kiekviena socialinė grupė gavo šios šventės atributų, t.y. po žolynų puokštelę, kuri, anot renginio vedėjų, saugos juos nuo negandų...
Lietuviai nuo seno liepos 26 d. tradiciškai švęsdavo pabaigtuves, dar kitaip ši šventė buvo vadinama Nokis ar Sirpstas, pažymimas prinokimo laikas.
Šią dieną būdavo rengiamos vakaronės, prirenkama uogų, prikepama šviežios duonos, prikasama šviežių bulvių.
Sutapatinus šią dieną su Onos vardinėmis, visose Lietuvos bažnyčiose pradėtos rengti ypatingos pamaldos.
Šv. Ona yra ypatinga moterų globėja ir užtarėja. Seniau, kai kur Lietuvoje ji buvo laikoma saugotoja nuo ugnies, nuo gaisro. Oninių liaudišką sampratą tiksliausiai nusako priežodžiai: „Šventa Ona – duonos ponia“, „Šventa Ona – gera žmona: aptepa duoną su smetona“, „Šventa Ona – gera žmona: duoda pieno po uzboną“.
Mums verta, tai prisiminus, pasidžiaugti šia švente. Ir, žinoma, nuoširdžiai pasveikinti Onos vardą turinčias. Šia proga II korpuso socialinių darbuotojų padėjėjos ir gyventojai susiorganizavo išvyką į gamtą, kurios metu kūrenome laužą, kepėme dešreles, klausėmės paukščių čiulbėjimo ir linksminomės. Pasveikinome vienintelę savo korpuso gyventoją turinčią Onutės vardą.
2009 m. liepos 23 dieną įvyko antrojo ketvirčio Gyventojų Tarybos viešasis ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ir gerb.pensionato direktorius R.Jovaiša, ir vyriausioji socialinė darbuotoja I.Gimbutienė. Ataskaitinio susirinkimo metu buvo išrinkti dar du nauji Tarybos nariai, taigi šiuo metu jų yra penketas.
Ataskaitinio susirinkimo metu buvo paminėta, jog per visą Tarybos gyvavimo laikotarpį vyko devyni gyventojų elgesio svarstymai, taigi, tiek pat surašyta ir protokolų.
Š.m. liepos 16 d. I korpuso gyventojos sumanė, jog smagu būtų pašvęsti ,,Arbūzo“ dieną. Ne visos gyventojos žinojo, kas tai per vaisius, tad nutarėme su juo ir susipažinti. Nuklojome grupės stalus arbūzais, juos papuošėme ir mėgavomės jų sultimis. Socialinės darbuotojos papasakojo apie arbūzo kilmę. Paaiškėjo, jog arbūzų kilmė – pietų Afrika. Papasakojo, jog azijiečiai pataria rinktis arbūzą su tamsia žieve, negu su blyškia. Gyventojos sužinojo, jog valgomųjų arbūzų vaisiai dažniausiai sveria 0,6-
