10.jpg)
Šiais metai rugsėjo 3 – 4 dienomis Zarasuose surengtas jau 3-asis neįgaliųjų futbolo turnyras (5x5) „SENI CUP-2009“. Į šį turnyrą vykome dviem dienom - gyvenome Zarasų vandens ir sporto centre. Pensionatui atstovavo Sigitas Šarūnas, Ramūnas Juknius, Vidas Laurinavičius, Ramūnas Zonys, Aivaras Matulevičius, Virginijus Venckus ir Kazys Kerpė. Turnyre dalyvavo 8 komandos su svečių teisėmis – Baltarusijos neįgaliųjų ekipa. Komandos varžėsi dviejuose pogrupiuose (pensionato žaidėjai - A pogrupyje), rungtynių trukmė buvo 2 kėliniai po 10min.
Pensionato žaidėjai pirmose rungtynėse 2:1 nugalėjo Vilniaus r. Prūdiškės pensionato penketuką. Įvarčius mūsų komandai pelnė R. Zonys, V. Laurinavičius. Su pogrupio lyderiais - „Aknystos“ iš Anykščių r. ekipa - sužaidėme lygiosiomis 0:0, taip pat nepavyko mūsiškiams įveikti ir Didvyžių pensionato iš Vilkaviškio, - rungtynės baigėsi be įvarčių.
Mūsų komanda įkopė į finalą. Finale dėl II-III vietos susikovėme su Suvalkijos pensionatu ir įveikėme rezultatu 2:1. Komandai įvarčius pelnė R. Zonys ir S. Šarūnas.
Aknystos pensionatas iškovojo I-vietą, Šilutės pensionatas II-vietą, Suvalkijos pensionatas III-vietą.
Grįžusius žaidėjus iš šio turnyro sveikino pensionato direktorius R.Jovaiša, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams J.Andrijauskienė ir vyriausioji socialinė darbuotoja I.Gimbutienė.
Kaip žinia, ant senovėje buvusio vienos seniausių baltų šventviečių – Rambyno alkakalnio – nuo seno buvo švenčiamos įvairios šventės. Mažosios Lietuvos istorikų teigimu, senovėje Rambyno būta daug aukštesnio, o šiandien likusi tik papėdė kažkada buvusio didelio kalno.
Mūsų grupė lankėsi M. Jankaus muziejuje, kuris yra Bitėnų kaime. Ekspozicija pasakoja apie lietuviškos spaudos ir knygų leidėjo, publicisto, lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjo, kovojusio prieš Klaipėdos krašto germanizavimą, gyvenimą ir veiklą.
Važiuojant iš muziejaus sustojome prie gandrų stebėjimo bokštelio, iš kur galėjome pro didelį teleskopą pamatyti gandrų įsirengtą „gyvenvietę“. Čia gandrai susukę vienoje vietoje apie 19 lizdų. Gyventojams labai patiko pasižiūrėti į gandrus ir jų gyvenymą iš labai arti. Stebint pro teleskopą paukščiai atrodė tarsi ranka pasiekiami.
Apsižvalgius po apylinkes sustojome poilsio aikštelėje papietauti ir pailsėti. Po gardžių pietų sėdome į autobusą ir grįžtant dalinomės patirtais įspūdžiais. Gyventojai eskursija liko labai patenkinti ir dėkojo organizatoriams už surengtą kelionę.
Žolinė - tai Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus. Šventės ištakos - Jeruzalė, IV a. pab. Tai pati seniausia ir garbingiausia Marijos šventė. Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas - Žolinė, nes per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai, javai, daržovės, vaisiai. Tikima, kad pašventinti žolynai saugo namus nuo žaibo, gyvulius - nuo ligų. Pašventinti žolynai bei daržovės, manyta, turėjo magiškos galios. Parsineštų daržovių valgydavo visi šeimos nariai, duodavo gyvuliams. Šventintų grūdų įberdavo į aruodus, sėtuvę, pradėdami sėją. Sudžiovintus žolynus laikydavo už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo jų arbatą. Pašventintų piktžolių pasodindavo į daržą, tai padėdavo išnaikinti kitas piktžoles.
Jau tradicija tapo Žolinę švęsti ir pensionate. Šventė vyko prie Lurdos. Susirinko tikrai nemažas būrys svečių, kurie tikrai su įdomumu klausėsis apie Žolinės paporočius bei tradicijas atėjusius iš senesnių laikų. Renginį pradėjo V.Balakauskaitė savo pačios sukurtomis eilėmis skirtomis Marijai:
Marija mūsų, tu – garbinga...
Kokia esi tu stebuklinga!
Kaip žėri melsvas tavo rūbas!
O koks gražus dangaus žydrumas!
Tai tavo mielas rūpestėlis,
Tai tavo džiaugsmas ir paguoda,
Nes visą širdį atiduoda.
Dangaus žvaigždutė rodo kelią
Pas nuostabią dangaus mergelę,
Kur ėdžiuos guli kūdikėlis,
Giesmelę traukia angelėlis.
Suteik, o Viešpatie, ramybę
Tiems, kas šioj žemėj sunerimę
Ir tiesia tau rankas iškėlę,
Dėkoja, dovanoja gėlę (1998)
Šventės eigoje svečiai buvo vaišinami šviežiai kepta duonele bei kitomis vasaros derliaus gėrybėmis, o šventės pabaigoje kiekviena socialinė grupė gavo šios šventės atributų, t.y. po žolynų puokštelę, kuri, anot renginio vedėjų, saugos juos nuo negandų...
Lietuviai nuo seno liepos 26 d. tradiciškai švęsdavo pabaigtuves, dar kitaip ši šventė buvo vadinama Nokis ar Sirpstas, pažymimas prinokimo laikas.
Šią dieną būdavo rengiamos vakaronės, prirenkama uogų, prikepama šviežios duonos, prikasama šviežių bulvių.
Sutapatinus šią dieną su Onos vardinėmis, visose Lietuvos bažnyčiose pradėtos rengti ypatingos pamaldos.
Šv. Ona yra ypatinga moterų globėja ir užtarėja. Seniau, kai kur Lietuvoje ji buvo laikoma saugotoja nuo ugnies, nuo gaisro. Oninių liaudišką sampratą tiksliausiai nusako priežodžiai: „Šventa Ona – duonos ponia“, „Šventa Ona – gera žmona: aptepa duoną su smetona“, „Šventa Ona – gera žmona: duoda pieno po uzboną“.
Mums verta, tai prisiminus, pasidžiaugti šia švente. Ir, žinoma, nuoširdžiai pasveikinti Onos vardą turinčias. Šia proga II korpuso socialinių darbuotojų padėjėjos ir gyventojai susiorganizavo išvyką į gamtą, kurios metu kūrenome laužą, kepėme dešreles, klausėmės paukščių čiulbėjimo ir linksminomės. Pasveikinome vienintelę savo korpuso gyventoją turinčią Onutės vardą.
2009 m. liepos 23 dieną įvyko antrojo ketvirčio Gyventojų Tarybos viešasis ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ir gerb.pensionato direktorius R.Jovaiša, ir vyriausioji socialinė darbuotoja I.Gimbutienė. Ataskaitinio susirinkimo metu buvo išrinkti dar du nauji Tarybos nariai, taigi šiuo metu jų yra penketas.
Ataskaitinio susirinkimo metu buvo paminėta, jog per visą Tarybos gyvavimo laikotarpį vyko devyni gyventojų elgesio svarstymai, taigi, tiek pat surašyta ir protokolų.
Š.m. liepos 16 d. I korpuso gyventojos sumanė, jog smagu būtų pašvęsti ,,Arbūzo“ dieną. Ne visos gyventojos žinojo, kas tai per vaisius, tad nutarėme su juo ir susipažinti. Nuklojome grupės stalus arbūzais, juos papuošėme ir mėgavomės jų sultimis. Socialinės darbuotojos papasakojo apie arbūzo kilmę. Paaiškėjo, jog arbūzų kilmė – pietų Afrika. Papasakojo, jog azijiečiai pataria rinktis arbūzą su tamsia žieve, negu su blyškia. Gyventojos sužinojo, jog valgomųjų arbūzų vaisiai dažniausiai sveria 0,6-
Į šį renginį susirinko daug gyventojų bei darbuotojų. Renginys prasidėjo eisena nuo sporto aikštės iškilmingai skambant dainai “Lietuva brangi“. Visi eisenos dalyviai nešėsi pačių pasigamintas Lietuvos trispalves vėliavėles, o merginos tautiniais rūbais iškilmingai nešė didelę mūsų trispalvę vėliavą. Skambant tautinei giesmei vėliava mūsų pensionate buvo iškelta. Įžanginį žodį tarė gerbiamas pensionato direktorius Romualdas Jovaiša bei direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Jovita Andrijauskienė. Renginio vedantieji šiek tiek papasakojo apie Lietuvos praeitį ir skaitant pensionato gyventojams eiles, skirtas šiai progai, ąžuolo vainikais buvo apdovanoti visi mūsų pensionato varduvininkai - Mindaugai. Antroji šventės dalis persikėlė į pensionato aktų salę, kur socialinė darbuotoja kultūriniam užimtumui su visais šiame užimtume dalyvaujančiais pensionato gyventojais, buvo paruošę įdomią ir gražią programą. O šventę užbaigė vyriausioji socialinė darbuotoja Irena Gimbutienė šiomis poeto Petro Panavo eilėmis:
Sukūrėm Lietuvą. Iš rausvo molio, gelsvo žvyro.
Iš bėgančio vandens ir girių žalumos.
Sukūrėm - kaip visi pasaulyje – Tėvynę.
Sukūrę dar pridėjom tolumos.
2009 m. birželio 19 d. vykome į Rokiškį, Skemų pensionatą, kur vyko jungtinio krepšinio varžybos 5x5 (dalyvavo 2 darbuotojai ir 3 gyventojai). Pensionatui atstovavo gyventojai - V. Laurinavičius, A. Butkus, R. Zonys, A. Matulevičius bei darbuotojai - A. Tarozienė ir I. Mažeikaitė. Mūsų komanda žaidžia A lygyje. Susikovėme su Latvijos, Kupiškio, Skemų komandomis ir iškovojome III-ią vietą . Į pensionata parvežėme gražią taurę. Asmeninėse tritaškių metimo varžybose V. Laurinavičius iškovojo I-ą vietą.
Birželio 24-oji. Renkasi Joninių šventės dalyviai. Prie laužo pradeda šokti raganos ir velniai, bet viena ragana juos nuveja. Vaidilutė pradeda prakalbą, jog šiandien pušynėlyje pasklido gausus būrys šios šventės dalyvių dainas dainuodami, įvairių rūšių gėles vainikams rinkdami. Paminėdama, jog ši diena skirta Jonams ir Janinoms sukviečia juos visus į nedidelį ratelį. Tardamas keletą žodžių Jonus ir Janinas pasveikina gerb. pensionato direktorius R.Jovaiša ir apvainikuoja ąžuolo vainikais.
Šventės metu neapsieita ir be kupolės dabinimo bei vainikų plukdymo. Kaip žinia, vainiko reikšmė Joninių šventėje ypatinga. Apskritas, pabaigos neturintis vainikas reiškia amžinybę ir darną, žmogaus dvasinį tyrumą. Nors vainikais tą naktį puošiasi visi, bet jis visų pirma jaunų, netekėjusių mergelių puošmena. Tai doros ir skaistybės simbolis. Kad vainikas turėtų stebuklingą galią ir galėtų išpildyti svajones, reikia žolynus surinkti iš septynių laukų, septynių rūšių.
Vienam gyventojui pavyko rasti ir žydintį paparčio žiedą...
Šventę vainikavo Joninių laužas bei smagūs šokiai, kur jaunimas galėjo linksmai pasišokti.
0.normal.jpg)
