10.jpg)
"Laiko saujoje telpa mūsų darbai, siekimai, viltys, kuriuos perėmę kiti tęsia pagalbos ir gėrio dalijimą..."
Kalėdos - stebuklų metas. Tuo teko įsitikinti ir Šilutės pensionato IV korpuso II aukšto darbuotojoms bei gyventojoms.
Socialinės grupės "Saulėlydis" socialinės darbuotojos nuoširdžiai dėkoja gerb. D.Balčiūnienei už parodytą gerumą, dosnumą - atsiuntusiai prieš pat šventes tikrai nemažą vaisių siuntą, kuri labai nudžiugino šios grupės gyventojas.
Suteikdama džiaugsmą kitiems, Jūs įprasminate savo gyvenimą ir savo širdies šilumą dalinate kitiems. Linkime Jums geros sveikatos ir dvasios stiprybės.
Šventiniai naujametiniai vaizdai atsispindi ir gyventojų atliekamuose darbeliuose, ir socialinių grupių papuošimuose, siekiant sudaryti kuo jaukesnę aplinką gyventojams.
Kūčių vakaras – pati svarbiausia lietuvių šeimos šventė. Nemažiau svarbus jis ir pensionato gyventojams. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir pensionate Kūčių vakarienė pradedama malda ir geriausiais palinkėjimais. Nuo seno žinoma, jog per Kūčias ant stalo turi būti 12 patiekalų, taigi ir pensionato bendruomenė palaiko šią tradiciją.
Senais laikais žmonės prie stalo lauždavo ir dalindavosi duona, o dabar šventintos plotkelės (kalėdaičio) laužimas – sakralus veiksmas, sujungiantis žmones visiems metams.
Kalėdų išvakarės – Kūčios – šventė, kurios metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Kūčių naktį baigiasi senas ir prasideda naujas ciklas. Tai nepaprasta akimirka, kai žmogus tarsi pakimba tarp dangaus ir žemės, tarp gyvybės ir mirties, kuomet atsiveria visos galimybės. Ši šventė tapatinama ir su krikščioniškąja – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno skirta ypač didelė reikšmė. Nemažiau svarbus būdavo ir ritualinės ugnies deginimas, kaimynų lankymas su susitaikymo viltimi, linkint jiems gero ateinančiais metais.
Jau nuo seno Kūčių naktį atliekami įvairūs burtai o vyresni žmonės Kūčių naktį praleidžia budint: meldžiantis ir laukiant Bernelių (Piemenėlių) mišių. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso ar Kūčių vakarienė bei Kalėdų šventės mums taps ta dvasinio virsmo slaptimi, kai žmogus, apvalydamas savo širdį nuo blogio ir atverdamas ją gėriui, patiria dvasinio atsinaujinimo rimtį...
Gruodžio 21d. prasidėjo paskutinė - ketvirtoji Advento laikotarpio savaitė. Adventas - ikikalėdinis laikotarpis, susikaupimo, pasiruošimo Kristaus atėjimo į šį pasaulį šventei - Kalėdoms. Advento trukmė nevienoda. Jis prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir tęsiasi nuo 22 iki 27 dienų - iki Kūčių. Pas mus įprasta Advento pradžia laikyti lapkričio 30-ąją, Šv. Andriejaus dieną. Pensionato koplyčioje uždegta ketvirtoji, dar vadinama Angelų, Kalėdinio vainiko žvakė. Daugelis gyventojų susirinko koplyčioje, skaitė Šventąjį Raštą, kaupėsi dienos darbams. Visos keturios Advento žvakės – mūsų atgimusios vilties, atnaujinto pasitikėjimo ženklas. Kaip šie žiburiai vienas po kito plėtė šviesos ratą tarp mūsų, taip ir mes patys esame pašaukti gerumo spinduliais. Pasaulis pažins ir priims Kristų, kai mes kiekvienas tapsime „šviesos vaikais“ ir savo gyvenimu liudysime Dievo gailestingumą ir meilę.
0.normal.jpg)
0.normal.jpg)
Uždekime žvakes...
Ateidami į kasdieninę būtį visi –
Savi ir svetimi – uždekime širdy
Po šventinę žvakutę, pasidalinkime šviesa ir ugnimi
Uždekime žvakes.
Be pykčio, be skriaudos susėskime drauge...
Iš pat ryto susirinkusios gyventojos padėjo gražiai pasidengti stalą, sudėlioti ant jo vaišes. Buvo pakurtas ir židinys.
V.Balakauskaitė pradėjo rytmetį savo eilėmis apie Adventą. „Prie židinio“ grupės vadovė J. Maslauskienė papasakojo apie Advento žvakių reikšmę, jų istoriją.
Vėliau židinyje buvo kepamos dešrelės ir bulvės, vaišinamasi kava bei kalbėta apie prabėgusius metus – kas nuveikta , kokiose parodose dalyvauta, geri jie buvo ar blogi ir t.t. Šių užimtumo grupių gyventojos teigė esančios laimingos galėdamos lankyti tokias užimtumo grupes ir savo rankomis kurti grožį.
Rytmetyje dalyvavo ir ir direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams J.Andrijauskienė bei vyriausioji socialinė darbuotoja I.Gimbutienė, kurios pagyrė šias užimtumo grupes lankančių gyventojų darbą, nuoširdų tarpusavio bendravimą, pasidžiaugė atliktais darbeliais.
Rytmetį baigė V.Balakauskaitė šiomis savo eilėmis:
Ačiū Jums už pasėtąją meilę
Mes išeinam iš čia geresni
Ir širdy pasilieka taip gera –
Juk žvilgsniu mus visas ramini...
Pensionate veikiančios psichoterapinės meno grupės nariai dalyvavo Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ organizuotoje piešinių parodoje. Vita Balakauskaitė, Gintaras Laukaitis, Oksana Armonaitė, Rūta Žagrakalytė, Orinta Butkutė, Alma Agintaitė ir Regina Šuminaitė tapė savo piešinius Kalėdų tematika. Visi autoriai už dalyvavimą buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis.
Žmogui reikia žmogaus, reikia artumo,
Kad pabūtų, šalia pasėdėtų.
Žmogui reikia širdies, reikia šilumos,
Kad kaip vienišas paukštis skausme neliūdėtų.
1992-ųjų metų pabaigoje Jungtinių Tautų Organizacija gruodžio 3-iąją paskelbė Tarptautine žmonių su negalia diena. Ši diena daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, minima nuo 1993 metų. Mūsų šalyje gyvena daugiau nei 250 000 žmonių su negalia. Šilutės Pensionate šiuo metu gyvena 495 gyventojai turintys negalią, todėl kiekvienais metais mes minime šią dieną. Renginio metu buvo pasakyta daug gražių žodžių apie žmogų, jo gyvenimo prasmę ir esmę, o pensionato gyventojams koncertavo buvusių politinių tremtinių ir politinių kalinių choras „Pamario aidas“ bei Šilutės pensionato darbuotojų ir gyventojų meno kolektyvas.
Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras, kaip mokymo įstaiga, nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 4 d. Šilutės pensionate organizavo socialinių darbuotojų padėjėjų mokymą. Socialinių darbuotojų padėjėjoms buvo sudaryta mokymo programa, pagal kurią kiekvieną dieną vyko teorinis bei praktinis mokymas.
Viena iš praktikos užduočių buvo suorganizuoti pensionato gyventojams renginį įtraukiant ir pačius gyventojus dalyvauti jame. Šilutės pensionate ypač didelė reikšmė skiriama gyventojų užimtumui, o kaip žinome, žmogaus su negalia užimtumas jo gyvenime užima labai svarbią vietą. Kadangi tai galimybė daugiau bendrauti ir bendradarbiauti, tai savarankiškas elgesys ir didžiulis noras prasmingai veikti.
Renginys pavyko puikiai. Ir šventės dalyviai, ir stebėtojai, ir renginio svečiai buvo patenkinti reginiu. Štai čia ir matomos šventinės akimirkos, palikusios didžiulį įspūdį visiems.
Š.m. lapkričio 12d. vykome į Ukmergę, kur vyko LSOK stalo teniso čempionatas. Organizatoriai - Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas, vykdytojai – Jasiuliškių pensionatas. Dalyvavo 14- komandų iš įvairių pensionatų ir specialiųjų mokyklų. Šilutės pensionatui atstovavo 2 komandos.
1-ąją komandą sudarė: V. Laurinavičius, R. Lukavičiutė ir R. Zonys. Ši komanda kovojo 1-ame lygyje su Jasiuliškių pensionato, Jurdaičių pensionato, Visagino pensionato komandomis ir iškovojo III vietą.
2 -ąją komandą sudarė: L. Širjev, A. Matulevičius ir O. Armonaitė. Jie žaidė 3 -iame lygyje ir užėmė II vietą. Teko kovoti su Vilniaus Verkių specialiąja mokykla, Panevėžio specialiąja mokykla, Zarasų bei Visagino pensionatų komandomis. Važiavome namo su puikia nuotaika ir dalinomės varžybų įspūdžiais. Visus sportininkus pasveikino Šilutės pensionato direktorius R. Jovaiša, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams J. Andrijauskienė, vyriausioji socialinė darbuotoja I. Gimbutienė.
Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją – visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją Vėlinės. Pirmąją lapkričio dieną prisimename ir pagerbiame visus šventuosius, t.y. ne tik Bažnyčios oficialiai tokiais paskelbtus. Pasidžiaugę visais Šventaisiais prisimenam ir visus mirusius - Vėlines. Kapus žiedais papuošiam, žvakę uždegam, nesvarbu, kas palaidoti: gal šventieji, o gal tie, už kuriuos reikia pasimelsti.
Jau eilė metų kaip Šilutės pensionato gyventojai kartu su juos lydinčiais socialiniais darbuotojais lanko kapelius artimų draugų, pažįstamų, artimųjų išėjusių Anapilin. Gyventojai ant mirusių draugų kapų padeda kas žvakutę, kas gėlių puokštelę, padegioja užgesusias kitų žmonių padėtas žvakeles, prisimena mirusiuosius.
