10.jpg)
IŠVYKA Į ŽVEJYBĄ - LAIMIKIS 4 KILOGRAMŲ
Labai didelę reikšmę spalio žūklei turi orai. Itin svarbu žvejybai ištaikyti tokią dieną, kai šviečia saulė ir pati diena gerokai šiltesnė nei naktis. Jei nakties ir dienos oro temperatūra yra panaši, žuvys labai nenoriai kimba. Lydeka - pati populiariausia ir, galima drąsiai sakyti, pati geidžiamiausia mūsų vandenyse gyvenanti žuvis. Kiekvienas vos prakutęs meškeriotojas, nors kartą nuskandinęs blizgę vandenyje, jaučia "pareigą" sugauti lydeką.
Ruduo nuo seno žvejų yra vadinamas didžiųjų laimikių laiku. Tai visų metų kantrybės ir laukimo derlius. Šiuo metų laiku lydekos būna pasiskirsčiusios visame vandens telkinyje ir, ko gero, niekas iš anksto nesugebėtų tiksliai nurodyti jų buvimo vietų.
Š.m. spalio 22 dieną mūsų pensionato gyventojai: Kazys Razma, Vytautas Gelminauskas ir socialinio darbuotojo padėjėja R. Stočkienė (žvejai mėgėjai) išvyko žvejoti į Ramučių užtvanką. Vytautui pavyko pagauti lydeką, kuri svėrė net keturis kilogramus,- taigi džiaugsmui nebuvo ribų. Jo laimikiu džiaugėsi ir kiti gyventojai. Dauguma jų net nebuvo matę tokios didelės gyvos lydekos.
VĖLINĖS – VISŲ MIRUSIŲJŲ PAGERBIMO ŠVENTĖ
Šiais metais Vėlinių (arba Ilgių) šventė pensionate buvo suorganizuota penktadienį. Rytas prasidėjo tiesiogine vietinės televizijos laida. Laidos metu gyventojus supažindinome su kapų puošimo papročiais, buvo mokoma pasidaryti krepšelį. Kiek vėliau gyventojai skubėjo į parkelį prie I-ojo korpuso, prie lurdo. Ir nors pūtė šaltas vėjas, gyventojų susirinko gausus būrys. I-ojo korpuso merginos ir vaikinai deklamavo eilėraščius apie Vėlinių šventę. Gyventojams priminėme šventės tradicijas ir papročius, papasakojome, kaip šią šventę šventė mūsų protėviai.
Šventės dalyviams taipogi buvo išdalintos uždegtos žvakutės. Norėjosi, kad visi susimąstytų apie gyvenimą bei jo prasmę. Juk yra sakoma, kad žvakės vaškas – žmogaus kūnas, o žvakės liepsna – siela.
Pensionato direktorius kalbėjo, jog gyventojai rytoj, lapkričio 1 dieną, nepatingėtų nuvykti į kapines uždegti žvakučių ant giminių, draugų, bei kitų pensionato gyventojų kapų. Palikę uždegtas žvakutes prie Lurdo, šventės dalyviai buvo kviečiami į koplyčią pasimelsti, sukalbėti maldą už mirusiuosius.
Š.m. spalio 15 dieną Šilutės pensionate vyko seminaras "Konfliktai. Jų sprendimo būdai praktikoje".
Jau nebe pirmi metai, kai Šilutės pensionate yra organizuojami seminarai. Šiemet spalio 15 dieną buvo suorganizuotas seminaras, kurio tema "Konfliktai. Jų sprendimo būdai prkatikoje".
Į seminarą atvyko Klaipėdos apskrities socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento direktorius A.Šimelionis, Klaipėdos apskrities socialinių reikalų ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėja A.Jokubauskienė, Klaipėdos apskrities socialinių reikalų ir paslaugų priežiūros vyriausioji specialistė R.Jurgutienė.
Seminaras buvo rengiamas siekiant pasidalinti gerąja darbo patirtimi. Seminarą vedė ir apie konfliktus, jų kilimo priežastis bei sprendimo būdus seminaro dalyviams kalbėjo Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakulteto dėstytoja - lektorė A.Žebrauskaitė. Gerąja darbo patirtimi pasidalijo Šilutės ir Padvarių pensionatai, Viliaus Gaigalaičio globos namai, kurie papasakojo, kaip jų įstaigose yra sprendžiamos konfliktinės situacijos.
Seminarą pagyvino meno vadovės V.Jovaišienės paruošta programa su pensionato gyventojais.
Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 d. Lietuvoje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena.
Šventės data pasirinkta atsižvelgus į tai, kad rugsėjo mėnesį 1993 m. įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas. Be to, diena siejama ir su šv. Vincento Pauliečio vardu. Šv.Vincentas Paulietis buvo kunigas pamokslininkas, gyvenęs XVI a. Prancūzijoje. Jis laikomas socialinio darbo pradininku. Šv.Vincentas Paulietis skatino žmones vadovautis krikščioniškosios pagalbos kitam tiesomis: išalkusį pavalgydinti; ištroškusį pagirdyti; vargšą aprengti; keleivį priglausti; kalinį sušelpti; ligonį aplankyti; mirusį palaidoti; nemokantį pamokyti; abejojančiam patarti; nuliūdusį paguosti; pikta darantį sudrausti; įžeidimus atleisti; nuoskaudas nukęsti; melstis už gyvus ir mirusius.
Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990-1991 metai. Tuo metu šalyje pradėjo lankytis pirmieji socialiniai darbuotojai iš užsienio. Jie rengė seminarus socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemų darbuotojams.
Socialinių darbuotojų diena buvo paminėta ir Šilutės pensionate.
„Laiko saujoj telpa mūsų
darbai, siekimai, viltys,
kuriuos perėmę kiti
tęsia pagalbos ir gėrio dalijimą...“
Šiais prasmingais žodžiais visus pensionato darbuotojus, dirbančius socialinį darbą, su profesine švente sveikino Šilutės pensionato direktorius R.Jovaiša. Kiekvienai socialinei grupei, darbinio bei laisvalaikio užimtumo grupių darbuotojams buvo įteiktos padėkos už gerą darbą, buvo palinkėta „kantrybės ir atsidavimo dirbant šį darbą, vis didesnio naujų žinių siekio, geros sveikatos, dvasios stiprybės ir širdies dosnumo tęsiant tą gėrio dalijimą...“
Š.m. rugsėjo 25 d., Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga, įvyko Klaipėdos apskrities viršininko administracijos organizuotas renginys.
Į Klaipėdos Žvejų rūmus sukviestus Klaipėdos apskrities savivaldybių Socialinės paramos skyrių ir Vaiko teisių apsaugos tarnybų, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Klaipėdos skyriaus, savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų, Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakulteto atstovus bei Klaipėdos apskričiai pavaldžių socialinės globos įstaigų socialinius darbuotojus sveikino Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius bei Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Socialinių reikalų ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Audronė Jokubauskienė. Geriausi darbuotojai buvo apdovanoti Klaipėdos apskrities viršininko padėkos raštais, o vienam iš jų – Šilutės pensionato vyriausiąjai socialinei darbuotojai Irenai Gimbutienei – skirta 2008 metų geriausio Klaipėdos apskrities socialinio darbuotojo nominacija.
Po sveikinimų ir apdovanojimų renginio dalyviams dovanotas Dario Fo ir Frankos Rame spektaklis „Aš lauksiu tavęs mielasis“.
Saulę didžiulę, lašą lietaus,
Glėbį sveikatos, mažyčio skausmo
Ir neapsakomai giedro dangaus.
Ko reikia žmogui, kad būtų
Laimingas? –
Šypsenos, rankų, akių...
Ir dar, kad jis būtų kažkam reikalingas,
Nors vienam iš daugybės Žmonių.
B.Brazdžionis
Visiems socialinį darbą dirbantiems žmonėms linkiu stiprios sveikatos, lūkesčių išsipildymo, dvasios atgaivos. Linkiu sulaukti dėkingumo ir pagarbos tų žmonių, kuriems atiduodate save. Džiaugsmas, laimė, meilė telydi Jūsų šeimas, jaukumas ir šiluma Jūsų namus.
Vyriausioji socialinė darbuotoja Irena Gimbutienė
Kelionė į JAV prasidėjo nuo vizos gavimo. Tam buvo atvykęs mano sūnus iš Jordanijos. Tačiau sūnus negalėjo manęs lydėti į JAV, nes jam reikėjo išskristi atgal į Jordaniją. Pagalvojau, kad jau nebeteks išskristi aplankyti dukters, nes viena tikrai nesusiorientuosiu aerouostuose, kadangi jau seniai nebeskraidau,- jau nuo 1987 m. gyvenu Šilutės pensionate. Tokie aerouostai kaip Londone tikrai kėlė nežinomybės jausmą, bet taip norėjosi pamatyti Ameriką ir susitikti su dukra Lina, kuri ten gyvena (nutekėjo į Ameriką iš Jordanijos) ir su kuria mes nesimatėme jau 24 metus. Tačiau įvykiai pasisuko taip, jog mano pusseserės dukra pasisiūlė mane palydėti.
Skridome reisu Ryga - Berlynas - Londonas - Los Andželas. Mus pasitiko dukra, pamačiau ir anūkę, kurią atpažinau iš nuotraukų. Žentui mus vežant į dukters namus pro langą stebėjau Ameriką.
Prasidėjo mano svečiavimosi laikotarpis,- atskridau 20-čiai dienų. Mes kasdien keliavome mašina,- tai į Los Andželo kalnus, kur viršuje kalnų ežeras, tai prie vandenyno pasimaudyti, į San Diego prie Meksikos sienos, į Santa Moniką, į Las Vegasą. Las Vegasas - vienas gražiausių pasaulio miestų, tikrai nuostabus savo dangoraižiais ir kitais pastatais. Ir nors į Las Vegasą teko važiuoti net 6 valandas per dykumą, kur auga vien tik kaktusai, tačiau buvo verta,- daug ko gražaus ir įspūdingo pamačiau.
Vėliau vėl grįžome į Los Andželą. Prasidėjo ruošimasis kelionei atgal į Lietuvą. Laimingai grįžome atgal. Kelionė paliko labai gilų įspūdį.
Gyventojų iniciatyva buvo organizuotas meno pleneras. 500 žmonių namais tapo Šilutės pensionatas ir kad jie būtų dar jaukesni buvo nuspręsta šaltą betoninę sieną pagyvinti piešiniais.
Ant šaltų betoninių sienų piešė meno terapiją lankančios gyventojos. Visiems piešimas ant sienos tapo naujas patyrimas, kuris sukėlė įvairių nuomonių, emocijų, išgyvenimų. Reikėjo įdėti tikrai nemažai darbo.
Kol kas išpiešti tik keli sienos fragmentai, tačiau jau dabar ji tapo gyvesnė, žaismingesnė, kelianti nuotaiką.
Š.m. rugsėjo 7 dieną gyventojai lydimi darbuotojų išvyko į Vilnių,- šventę ,,Tau, Vilniau!“. Į šią šventę vykstame jau nebe pirmus metus. Šventės organizatoriai džiaugėsi, kad neįgaliųjų organizacijos gausiai ir iš anksto registravosi dalyvauti koncerte, parodoje - mugėje. Šventės atidaryme dalyvavo Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Koncertavo choras „Vilnius“. Gyventojai su darbuotojais turėjo galimybę dalyvauti Arkikatedroje Bazilikoje vykusiose Šv. mišiose už neįgaliuosius.
Mūsų gyventojai į šventę atvyko su savo darbeliais. Čia jie ne tik atsivežė parodyti savo nuostabius gaminius, bet ir stengiasi pasisemti idėjų iš kitų dalyvių. Ne vieno praeivio buvome apdalinti gerais žodžiais, darbai iš molio buvo išpuoselėti, medžio darbai ir darbai iš vytelių paliko įspūdį daug kam, nėriniais ir vilnų dirbiniais žavėjosi taip pat ne vienas.
Gerais žodžiais paminėjo ir gerbiama LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Ji pasidžiaugė Šilutės pensionato užimtumo grupių darbeliais, palinkėjo geros nuotaikos, geros prekybos ir visiems stiprios sveikatos.
Šventės dalyviai buvo vaišinami skania kareiviška koše. Sugrįžome iš šventės geros nuotaikos ir pilni įspūdžių.
DĖDĖS DERLIAUS KARNAVALAS
Ruduo, saulė, medžiai,
Rudenelį myliu aš,
Ir mane pagriebęs vėjas
Kaip lapelį neš ir neš.
Netruko prabėgti vasara, kai ruduo atkeliavo kalnais ir kloniais, nudažydamas lapus įvairiausiomis spalvomis. Pensionato gyventojai ir socialiniai darbuotojai rugsėjo 12d. susiruošė palydėti rudenėlį.
Į šventę atvyko "Dėdė Derlius" ir "Rudenėlis" su visa svita. Buvo labai džiugu, kai kiekviena socialinė grupė pristatė savo nuotabias daržoves ir vaisius. Kol daržovės ir vaisiai demonstravo patys save, "Rudenėlis" juos pristatė eiliuotais žodžiais negailėdamas pagyrų. Šventės metu žavumu išsiskyrė saulėgrąža, svogūnėliai ir kitos nuostabiai pasidabinusios daržovės.
Šventei įpusėjus "Dėdė Derlius" pakvietė į daržovių paradą, o komisijos nariai vienbalsiai išrinko gražiausią kompoziciją iš rudens gėrybių. "Rudenėlis" nepamiršo įteikti ir po prizą. Ypač buvo dėkingas oras mūsų sportinei olimpiadai, kurioje norėjo dalyvauti dauguma pensionato gyventojų. Vėliau šventės dalyviai susibūrę į šokių ratelį linksminosi ir šia linksma gaida palydėjo rudenėlį.
