10.jpg)
Kaip ir kiekvienais metais, Macikų socialinės globos namuose, tapo tradicija rengti naujametinį karnavalą. Šiais metais jis vyko gruodžio 29 dieną globos namų aktų salėje. Salė prigužėjo pilna norinčiųjų pasižiūrėti šio renginio.
Pasitinkant ateinančius Triušio metus vyko šou "2 minutės šlovės", kurio metu pasirodė kiekviena socialinė grupė su savo talentais. Kiekvienas pasirodymas išsiskyrė originalumu, todėl vertinimo komisijai buvo labai sunku išrinkti nugalėtoją. Kadangi visi dalyviai buvo šaunūs - nugalėjo draugiškumas...
Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ jau trečius metus iš eilės kviečia mus dalyvauti Kalėdinių piešinių konkurse. Šiais metais savo darbus siuntė V.Balakauskaitė, R.Šuminaitė, G.Laukaitis, R.Žagrakalytė, A.Repčys ir J.Petriakova.
Visi dalyviai gavo atminimo dovanėles, o tarp geriausių darbų sąrašą pateko V.Balakauskaitės ir A.Repčio piešiniai. Nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais ir grožinės literatūros leidiniais.
Jau nuo seno, gruodžio 3-ioji minima kaip Tarptautinė neįgalių žmonių diena. Dar 1983 m. buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgalių žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad šiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės ir kad būtų sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje.
Macikų socialinės globos namuose, kiekvienais metais organizuojamas renginys skirtas šiai dienai paminėti. Socialinė darbuotoja kultūriniam užimtumui V.Jovaišienė kiekvienais metais parengia šiai dienai skirtą gyventojų, dalyvaujančių saviveikloje, pasirodymą. Šiais metais, gruodžio 2-ąją matėme muzikinį sceninį pasirodymą, kur ir dainos, ir šokiai bei visa renginio vedančiųjų papasakota informacija buvo apie pamario kraštą bei bites. Scenos dalyviai savo pasirodymu džiugino šventės svečius, stengėsi įtraukti juos menant mįsles bei kvietė prisiminti patarles.
Renginio pabaigoje, vedančiosios visiems svečiams ir dalyviams palinkėjo, kad gyvenimas kasdien būtų kiek įmanoma skaidresnis, o problemas sprendžiant nebūti vienišiems...
Šių metų lapkričio 30 dieną 10 val. Macikų socialinės globos namų gyventojai ir darbuotojai rinkosi koplytėlėje į rytmetį skirtą Adventui. Renginyje dalyvavo globos namų direktorius R.Jovaiša, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams J.Andrijauskienė, pavaduojanti vyriausiąją socialinę darbuotoją socialinė darbuotoja R.Girgždienė, vyriausioji slaugytoja T.Bekerienė.
Montaže dalyvavo gyventojai: V.Balakauskaitė, D.Piktužas, V.Lukas, A.Repčys, P.Dapšauskas bei socialinės darbuotojos A.Tarozienė ir P.Kiaurakienė.
Renginys, skirtas Advento pradžiai buvo pradėtas garbinimo himnu Viešpačiui. Vėliau klausėmės apie Adventą, jo trukmę, tradicijas bei papročius. Buvo paminėta, jog atėjo tamsiausias ir niūriausias keturių savaičių Advento laikotarpis, kuris prasidėjo šį sekmadienį. Tai laukimo laikotarpis kol įsižiebs šviesi Beatliejaus žvaigždė, kuri praneš mūsų Viešpaties gimimą. Renginio metu neapsieita ir be Advento simbolio - vainiko su keturiomis žvakėmis. Evangelijos įkvėpta, Bažnyčia ir visi krikščionys su degančiais žiburiais budi ir rengiasi kūdikėlio gimimui. Pagal papročius, dažniausiai į vainiką įtaisomos baltos žvakės, nors yra sakoma, kad tinkamiausia Advento vainiko žvakių spalva – trys violetinės ir viena rausva. Po vieną violetinę uždegama kiekvieną Advento sekmadienį, o rausva paskutiniąją per Kristaus gimimo iškilmę. Bažnyčia aiškina, kad violetinė spalva reiškia atgailą ir atsivertimą, o rusva džiaugsmą dėl netrukus gimstančio Atpirkėjo.
Vedančioji paminėjo, jog pirmoji Advento žvakė vadinama Pranašų žvake. Šventame rašte parašyta: „Tauta gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė“. Šią Pranašų žvakę uždegė Macikų socialinės globos namų direktorius. Jis pasveikino susirinkusiuosiuss ir kvietė visus gražiai ir prasmingai praleisti visą Advento laikotarpį, atsiprašyti įskaudinus, atleisti skriaudėjui, susitaikyti ir grąžinti skolas.
Vedančiosios papasakojo, jog Adventas tai laikas, kurio metu tiesiami keliai, kuriais vargu ar eita, keliai kurie buvo nutrūkę. Tai nauji keliai. Keliai nuo žmogaus pas žmogų, vyro pas žmoną, žmonos pas savo vyrą, tėvų pas savo vaikus, vaikų pas tėvus, keliai pas kaimynus, darbo kolegas, keliai pas nuošalyje likusį žmogų. Adventas tai laikas, kurio metu vienas kitame uždegame žiburį: pritarimo, drąsos, meilės, draugystės, pagalbos.
Buvo paminėta, kad per Adventą žmonės nesilinksmina, nešoka. Adventas ne tik ramybės, bet ir paslaptingas, mistiškas laikas, kai ano pasaulio dvasios bando kištis į žmonių gyvenimą. Senoliai tikėjo, kad šiuo tamsiuoju metu aplink slankioja dvasios, kurios tik ir taikosi pakenkti žmonėms ir jų darbams, žiemkenčių pasėliams, gyvuliams. Todėl ir įvairių draudimų būdavę apstu.
Renginio metu visi žiūrėjome į nuostabią žvakės skleidžiamą šviesą ir jautėme jos šilumą ir ramybę. Buvome susikibę rankomis ir įsivaizdavome kad esame rate, kad taptume panašūs į Advento vainiką. Vainikas tarsi sako: „Kai sudarote ratą, laikas tarsi išnyksta. Dievas tarsi susijungia su žmonėmis, dangus nusileidžia ant žemės.
Pabaigoje visi renginio dalyviai sugiedojo giesmę “Dieve arčiau Tavęs”, o po renginio visos socialinės grupės užsidegė savo atsineštas žvakeles nuo Pranašų žvakės, kad parneštų į savo gyvenamus korpusus ugnį, nuo kurios uždegs savo Advento vainikų žvakes.
Lapkričio 1-oji, diena, kai žmonės visame pasaulyje lanko artimųjų ir draugų kapus, prisimena juos, uždega žvakutes, atneša gėlių. Šeimos susirenka prie kapų, dalinasi prisiminimais apie išėjusiuosius anapilin.
Visi, kurie jau yra Dievo artumoje ir džiaugsme - šventi. Tik apie kai kuriuos garsesnius žmones Bažnyčia sprendžia ir pasako, kad jie danguje, o visus - kas suskaičiuos? Todėl ir skirta viena diena per metus jiems pagerbti. Ši šventė mus padrąsina užtikrindama, kad dangus ne per aukštai, kad šventumas kasdienybėje pasiekiamas.
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, Macikų socialinės globos namų gyventojai, lapkričio 1-ąją, kartu su juos lydinčiais socialiniais darbuotojais bei globos namų direktoriumi R.Jovaiša, vyko į kapines aplankyti jau anapilin iškeliavusių draugų, pažįstamų ar artimųjų kapų. Kai kurie gyventojai padėjo ir uždegė ant mirusių draugų kapų žvakutes, kiti gėlių puokšteles.
Jau ne pirmą kartą Macikų socialinės globos namų gyventojai laisvalaikį leidžia boulingo klube. Šįkart lietingą spalio 21 dieną turiningai praleisti laisvalaikio išsiruošė I korpuso I aukšto vyrai.
Kai kurie gyventojai net neįsivaizdavo kaip boulingas yra žaidžiamas, nes čia lankėsi pirmą kartą gyvenime. Atvykus, mus pasitiko boulingo darbuotojas, kuris paaiškino žaidimo taisykles. Nurodė kokio svorio kamuolius imti, norint, kad jis gerai riedėtų, kaip taisyklingai paimti kamuolį, kaip jį mesti norint numušti visus kėglius ir laimėti.
Žaidėme su dideliu entuziazmu, džiaugėmės rezultatais bei „straikais“. Geriausiai žaisti sekėsi J. Petrovui, A. Butkui bei M. Šamonskiui. Baigę žaisti boulingo rezultatus aptarėme prie ledų ir kavos puodelio.
Šių metų rugsėjo 23 dieną Macikų socialinės globos namų gyventojai ir darbuotojai dalyvavo sporto aikštelėje surengtoje “Rudenėlio šventėje”. Aikštelė buvo gražiai ir spalvingai papuošta- ant lininio rankšluosčio gulėjo duonos kepalėlis, moliūge “išaugo”stebuklingas medis ant kurio šakų puikavosi vaisiai ir daržovės, vežimas buvo pilnas prikrautas arbūzų, o krepšiai pilni rudens gėrybių ir gėlių.
Džiugino ir administracinio pastato foje surengta rudens gėrybių ir puokščių paroda, kurią savo rankomis sukūrė kiekviena socialinė grupė.
Renginio vedantieji kvietė visus aktyviai dalyvauti renginyje, linkėjo visiems geros nuotaikos. Šventės metu kalbėjo Macikų socialinės globos namų direktorius R. Jovaiša, kuris sveikino visus ir kvietė pasidžiaugti rudeninių spalvų palete ir rudens gėrybėmis.
Gyventojai aktyviai dalyvavo viktorinoje “Pažink lapą”, bandė atpažinti sėklas, žaidė žaidimus, vardino išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus paukščius, užminė ir spėjo mįsles. Visi žinojo, kad svarbiausia rudenėlio dovana tai rugiai ir kviečiai.
Renginio metu buvo priminta šiek tiek tikrų faktų apie duoną, jos reikšmę,- kaip seniau tėvas iškeptą duoną paėmęs ant rankų, peržegnodavo, pabučiuodavo ir padėdavo ant stalo. Jei kartais koks gabalėlis nukrisdavo ant žemės, tėvas pakeldavo, pabučiuodavo, atsiprašydavo. Ant stalo likusius trupinius sušluostydavo į saują ir išnešdavo paukšteliams. Taigi visi dalyviai ir svečiai iškilmingai pasižadėjo niekada nemėtyti duonelės, ją gerbti ir mylėti. Vienas duonos kepalėlis buvo įteiktas Macikų socialinės globos namų direktoriui, bet taipogi nepamiršta pavaišinti ir šventės dalyvių, o kiekviena socialinė grupė už aktyvumą ir išradingumą buvo apdovanota arbūzais.
Ši šventė buvo tiems kurie atėjo…
Pagerbti rudenio dosnumą.
Tiems kurie išgirdo - ilgai prisimins,
Kaip skamba elegija Rudeniui
Ir lėtai dylančiam laikui.
Rugpjūčio 13 d. Macikų socialinės globos namuose buvo paminėtos Žolinės – Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Šią šventę minėjome Šv. Lurdo skverelyje, kuris yra globos namų teritorijoje.
Šventės metu gyventojai supažindinti su Žolinių istorija, šventės ištakomis. Tai pati seniausia ir garbingiausia bažnyčioje minima Švč.Mergelės Marijos šventė. Pasakojama, kad apaštalai atidarę Marijos kapą, neradę jos kūno, o tik gėles. Todėl į bažnyčią šios šventės metu nešami žolynai, javai ir daržoves šventinti. Manoma, kad pašventinti žolynai saugo namus nuo žaibo, gyvulius nuo ligų. Bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų titulą, vyksta atlaidai.
Šventinę Žolinių istoriją vainikavo giesmės skirtos Švč. Mergelei Marijai, kurias giedojo gyventojas A. Repčys.
Š.m. liepos 15-ą dieną vos tik nušvitusi saulė, savo spinduliais jau šildė kiekvieną gyventoją. Karštis, siekiantis net 35 laipsnius, visas I korpuso II aukšto gyventojas paskatino gaivintis šaltais plombyriniais bei vaisiniais ledais. Taigi kartu su gyventojomis susiorganizavome „Ledų dieną“. Tai buvo puiki proga ne tik atsigaivinti ledais bei gaiviaisiais gėrimais nuo vasaros karščio, bet ir pasisėdėti, pabendrauti visoms aukšto gyventojoms. Nusprendėme, jog tęsime ledų tradiciją ir toliau. Tenka įsitikinti, jog šiuose globos namuose gyvenantys yra išradingi, kupini idėjų žmonės.
BOULINGAS TAPO JAU DAŽNA LAISVALAIKIO PRALEIDIMO FORMA MŪSŲ GYVENTOJAMS
Tik prasidėjus vasarai gyventojos suskubo smagiai praleisti laiką Šilutės Boulingo klube. I korpuso II aukšto gyventojos jautėsi esą kaip ,,profesionalios” boulingo žaidėjos, kadangi vykome jau nebe pirmą kartą. Visų nuotaikos puikios, žaidime matyti azartas ir noras nugalėti.
Po malonaus žaidimo, kol baro padavėjos vaišino gyventojas ledais, vaisiais ir sultimis, socialinės darbuotojos trumpai papasakojo joms boulingo žaidimo istoriją, visos moterys susidomėjusios klausėsi,- istorija jas sudomino.
