10.jpg)
Motinos diena - viena gražiausių pavasario švenčių turinčių
gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai diena, kai
gražiausi gėlių žiedai dovanojami pačiam artimiausiam žmogui-mamai.
Macikų socialinės globos namuose, šių metų balandžio 29
dieną vyko renginys skirtas motinos dienai.
„Esi trapi kaip nuojauta, švelni kaip vaiko sapnas, kaip
gyvastis esi, vienintele, o mama!” Šiais eilėraščio žodžiais buvo pradėtas
motinos dienos šventinis minėjimas. Globos namų gyventojos, Vitalija ir Leonida,
jaudinosi tardamos pačius gražiausius žodžius, brangiausiam žmogui - mamai.
Šia proga globos namų direktorius pasveikino visas mamas,
palinkėjo sveikatos, stiprybės laimės asmeniniame gyvenime. Tylos minute
pagerbtos mamos kurios jau ilsisi amžinybėje.
Patys gražiausi sveikinimai skambėjo iš mažųjų lūpų. L/d „Pušelė“
mažieji auklėtiniai su savo vadovėmis Macikų socialinės globos namams padovanojo
nuotaikingą spektaklį. Savo apsilankymu mažieji sušildė visų šioje šventėje
dalyvavusiųjų širdis. Gražų pasirodymą buvo parengę ir globos namų auklėtiniai. Taigi renginys daugumai dalyvavusųjų labai patiko, nestigo geros noutaikos ir aplodismentų.
Macikų socialinės globos namų
užimtumo grupės „Prie židinio“ gyventojos ir vadovė J.Maslauskienė jau ne
vienerius metus savo rankdarbiais džiugina globos namų gyventojus ir
darbuotojus, įvairių rajono bibliotekų lankytojus, miesto švenčių, mugių
dalyvius ir svečius bei vaikų darželių vaikučius.
Šių metų paskutinę balandžio
savaitę buvo atidarytos net dvi šios užimtumo grupės parodėlės: balandžio 26-ą
dieną “Pabūkime mažais vaikais” Pašyšių
bibliotekoje, o 28-ą dieną „Žiedelį skinsiu – vainikėlį pinsiu“ Pagrynių
bibliotekoje. Parodėlėse eksponuojami rankdarbiai atlikti įvairia tematika –
siuvinėti paveikslai ir staltiesėlės virvele, kryželiu, badymo technika; nertos
servetėlės bei staltiesės; megzti žaislai, kojinės; gėlės iš popieriaus, siūlų,
odos; odiniai paveikslai. Parodėlių atidarymuose dalyvavo globos namų gyventojos: L.Laureckytė, V.Balakauskaitė,
D.Radavičiūtė, V.Simutienė, V.Virvičiutė, A.Zenkova, I.Rekuc.
Parodėlių lankytojai buvo
sužavėti rankdarbiais, linkėjo Macikų socialinės globos namų gyventojoms bei jų
vadovei sėkmės tolimesnėje kūryboje ir palinkėjimus užrašė užimtumo grupės
albume.
Velykų rytą margučiai ritas...
Šių metų balandžio 22-ą dieną Macikų socialinės globos namų aktų salėje vyko graži šventė skirta Velykom. Visą savaitę, prieš Velykų dienai skirtą renginį, globos namų foje puošė Velykinė gyventojų darbelių parodėlė. Renginio metu šventės organizatoriai trumpai papasakojo apie šv.Velykų papročius, šventės prasmę, o globos namų gyventojai, vadovaujami vadovės V.Jovaišienės, pristatė vaidinimą apie vištą, kuri norėjo padėti kiaušinių Velykom.
1.normal.jpg)
0.normal.jpg)
0.normal.jpg)
0.normal.jpg)
0.normal.jpg)
1.normal.jpg)
1.normal.jpg)
1.normal.jpg)
„PABIRO, PRAŽYDO ŽIEDAI…“
Šių metų kovo 23 dieną Macikų socialinės globos namų gyventojai su juos lydinčiu personalu vyko į Rusnėje atidarytą autorinę Violetos Benetienės veltinio darbų parodą. Tai jau antroji autorės paroda.
Kaip ir daugelį parodos lankytojų, taip ir mus žavėjo velti margučiai, padėkliukai bei kiti žavūs ir skoningi darbeliai. Parodos metu autorė pristatė patobulintas rankines, kurių viduje atsirado pamušalas, o viena sukurta rankinė net verčiasi į kitą pusę. Visi darbeliai be galo kruopštūs, adata įbadytos gėlytės, ornamentai, - visa tai Rusnės paveldo fragmentai. Mes turėjom tikrai puikią progą pamatyti įvairiausių darbelių bei jais pasigrožėti.
Renginio metu autorę sveikino draugai, kolegos, svečiai ir linkėjo, jog jos darbeliai keliautų toliau už Rusnės ribų.
Atgalios keliaudami dalinomės įspūdžiais, o ir diena pasitaikė kaip niekada graži ir saulėta, tagi namo grįžom gerai nusiteikę.
L. Laureckytė
Pagarbos ir padėkos odė knygnešiams
Jums, knygnešiai, garbė tebūna,
Kad nešėt Lietuvai Bretkūną,
Šalia maldynų ir rožančių,
Kad nešėt Daukantą, Valančių,
Kad raštą nešėte keliais,
Martyno Mažvydo keliais.
Ir tuo raštu, neštu iš Prūsų,
Mūsų tėvų tėvai išpruso,
Mes mokslo įkopėm šventovėn
Kur ir šiandien garbingai stovim.
Būkit palaiminti Praamžiaus!
Garbė ir gyrius jums per amžius.
Bernardas Brazdžionis
Š.m. kovo 16 d. nemažas globos namų gyventojų ir darbuotojų būrys susirinko į biblioteką tradiciškai paminėti Knygnešio dieną. Ši diena svarbi kiekvienam lietuviui, kadangi šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, spaudos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Tai neatsitiktinė data. Tą dieną gimė žinomas kultūros veikėjas, knygnešys – Jurgis Bielinis, kurio gimimo data – kovo 16-oji laikoma ir Knygnešio diena.
Susibūrę visi kartu prisiminėme šiek tiek istorijos. 1864-ieji, 1901 metai, - tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žutbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Knygnešiai rizikuodami savo gyvybe spausdino, platino, nelegaliai gabeno į Lietuvą lietuvišką žodį. Buvo kovojama ne tik dėl spaudos, bet ir dėl mokyklos, vaikų mokymo skaityti lietuviškai. Ir tik po didelių kovų Lietuva atgavo lietuvišką spaudą. Šios kovos simboliu tapo Knygnešys.
Prisiminę šiek tiek istorijos, gyventojai skaitė eiles apie nelengvą knygnešio dalią, užrašytus knygnešių atsiminimus, vyravo puiki nuotaika ir visiems buvo įdomu. Baigdami renginį visiems linkėjome, kad neišblėstų atmintis tų, kurių dėka ir šiandien turime lietuvišką žodį ir knygą. Tegul lietuviškas žodis, vis dažniau skelbia gerą žinią, skatina viltis ir pasitikėjimą...
0.normal.jpg)
0.normal.jpg)
Užgavėnės – sena
šventė, žinoma visose Europos šalyse, švenčiama likus septynioms savaitėms iki
Velykų. Jos paskirtis – išvyti užsibuvusią žiemą bei paskatinti greičiau ateiti
pavasarį. Tai viena tradicinių švenčių, švenčiamų jau nuo pagonybės laikų.
Š.m. kovo 8
dieną pasipuošę kaukėmis bei tarškynėmis gąsdinome šaltąją žiemą. „Žiema,
žiema, bėk iš kiemo“ – šiais žodžiais ir pradėjome Užgavėnes globos namuose. Šventės
metu galėjai pamatyti begalę užgavėnių personažų: Lašininį, Kanapinį, raganų, čigonų,
velnių, giltinę bei kitokių neaiškios kilmės būtybių. Pamažu į linksmybes
įsijungė visi šventės dalyviai: kas šoko, kas dainavo, kas palingavo. Na o šventę
vainikavo Kanapinio ir Lašininio kova (tai žiemos ir pavasario kivirčas) bei
žiemos ,,išvarymas” sudeginant Morę (pastarosios deginimas ant laužo
simbolizuoja negandų ir negerovių sunaikinimą).
Vėliau renginio
vedėjos ragino visus šventės dalyvius ir svečius vaišintis Macikų socialinės
globos namų valgyklos keptais blynais. Žinoma, jog blynų valgymas simbolizuoja
sotumą, saulę ir šilumą. Maža to, anksčiau tai buvo prabangus ir sotus maistas.
Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą daug ir riebiai pavalgyti, nes kitą
dieną prasideda gavėnia, trunkanti iki Velykų, per kurią reikia pasninkauti,
nevalgyti mėsos ir nesilinksminti.
Po šventės
dauguma gyventojų ir darbuotojų skirstėsi su puikia nuotaika.
Visus visus - jaunus ir senus, pirkėjus ir pardavėjus, muzikantus ir žioplinėjančius š.m. kovo 4 d. ryte kvietė Kaziuko mugė. Tai viena gražiausių pavasario švenčių su minia žmonių, linksmų kalbų, gera nuotaika ir, žinoma, įdomių nuotykių. Matėsi, kad į plačiai pagarsėjusį renginį sūgužėjo meistrai iš atokiausių namų kampelių ir gražiausi meno dirbiniai traukė paganyti akis ne vieną čia atėjusį.
Jomarko šeimininkas, gerbiamas globos namų direktorius, priminė, jog ši šventė daugelio širdy – ne tik kaip galimybė atitrūkti nuo žiemos darganų, pabendrauti ir pasiderėti, bet ir kaip grįžimas prie senųjų tradicijų. Kvietė visus nepasididžiuoti, kermošiuje pašurmuliuoti ir gerai pinigines pakratyti. Ir kermošiaus kulminacija buvo palydėta šeimininko barstomais pinigėliais iš sukauptos per metus bačkutės rezervo, kad dalyviai galėtų pirkti laimingai ir turtingai gyventų visus metus.
Buvo tikrai smagu, nes pavasarinio vėjo į kermošių atvežė ir svečias, kuris renginį pagyvino muzika. Malonūs, aktyvūs, kūrybingi prekiautojai siūlė tikrai išskirtinius dirbinius. Užimtumo grupės kolektyvas “Floristika” visus žavėjo savo pagamintomis margaspalvėm smilgom išpuoštomis verbomis. Jos tartum atvėrė duris į magišką gėlių pasaulį. Didžiulio susižavėjimo sulaukė ir iš mezgimo bei odos amatais užsiimančių “Prie židinio” darbštuolių komandos. Prekių gausa iš kojų vertė apsilankius pas darbštuolius pynėjus. Dėl daugybės lankytojų kermošiuje buvo sunku “prasibrauti” prie stalų, prekiaujančių keramika.
Na, o Kaziuko kermošiui baigiantis, prekiautojų stalai buvo šluote nušluoti. Gaila, kad viskas turi pabaigą, tačiau gera nuotaika lydėjusi šventės metu nesitraukė nuo dalyvių veidų.
Š.m. vasario 15 d. globos namuose buvo atidaryta personalinė V.Balakauskaitės ir R.Žagrakalytės darbų paroda. Savo darbus autorės sukūrė meno terapijos metu vadovaujant psichologei A. Ivanovei. Kūriniai atlikti įdomia technika - tai lyg įvairūs raštai, ornamentai „išausti“ ant lino visokio dydžio sėklomis - nuo aguonos grūdo iki moliūgų sėklų. Darbai buvo teigiamai įvertinti tiek globos namų gyventojų, tiek darbuotojų, o taip pat ir Macikų kaimo gyventojų.
Renginio metu vyko įvairūs atrakcionai. Pirmiausia reikėjo pasakyti kuo daugiau meilių žodelių savo išrinktajam; vėliau reikėjo pamaitinti savo mylimąjį - kiekvienos poros moterys privalėjo lūpomis su šaukšteliu pakabinti jogurto ir grįžusios pas savo partnerį pamaitinti jį. Poros buvo labai išmoningos ir labai stengėsi atlikti užduotis kuo geriau. Trečiojoje užduotyje reikėjo parodyti savo sugebėjimus piniginiuose reikaluose. Poros turėjo kuo greičiau sukurti bankų tinklą, į kiekvieną banką padedant po vieną kupiūrą. T.y. poroms išduodami pinigai - fantai, o bankai - tai vaikinų kišenės, atvartai, įvairiausios kitos slaptos vietos. Reikėjo pasistengti kuo greičiau sutvarkyti savo indėlius ir atidaryti kuo daugiau bankų, t.y. paslėpti pinigus – fantus. Skambant muzikiniam fonui pinigėliai buvo kruopščiai suslėpti. Po to reikėjo apsikeisti moterims poromis ir kuo greičiau nuimti iš sąskaitų visas sumas... Tai buvo juoko, kol buvo rasti visi banknotai. Ketvirtoje užduotyje dalyviai bandė prie juosmens pririštu raudonu flomasteriu nupiešti meilę ant grindų padėtame lape (širdį ar pan.). Laimėtojais paskelbta originaliausia pora, kuri nupiešė suprantamą piešinį. Penktojoje užduotyje kiekviena pora gavo po pripūstą balioną, kurio viduj buvo užduotis. Mūsų porelės turėjo balioną įsidėti tarp pilvų ir taip stipriai apsikabinti, kad balionai sprogtų. O po to reikėjo atlikti užduotis, nurodytas balionuose.
Visuose pasirodymuose netrūko skambių muzikos akordų, šokių ir netrūko šypsenų, - matyt, tikrai nemaža dalis yra įsimylėję, mylintys ir jų širdyse dar ne sutema...
„RANKŲ IR MINTIES SUŠILDYTI“
Š.m. vasario 10 d. Macikų socialinės globos namų foje patalpose, gyventojas Donatas Balčiauskas su dideliu jauduliu ruošėsi pirmajai savo personalinei keramikos darbų parodai. Autorius nuogąstavo, kad gali būti per mažai darbų, tačiau jie gražiai užpildė patalpos erdvę ir nudžiugino į parodos pristatymą atėjusius pačius brangiausius ir artimiausius globos namų bendruomenės žmones, darbuotojus.
Darbus pristatė ir apie menininką pasakojo globos namų keramikos užimtumo grupės „Molinukas“ vadovė Beata Vaitelienė. Ji paminėjo, jog Donato kūrybiniai darbai: dubenėliai su nuotaikingu dekoru, žvakidės, gyvūnėliai, ąsočiai, įmantriausių formų vazos – tikrai žavi subtilumu, kruopštumu, meniškumu. Tai ir yra jo kūrybos ženklas, todėl jo darbų neįmanoma supainioti su kitų kūrėjų darbais.
Jaukiame parodos atidaryme daugiausia aidėjo bičiuliški sveikinimai. Globos namų direktorius Romualdas Jovaiša parodos autoriui įteikė padėkos raštą už ilgametį dalyvavimą „Molinuko“ grupės veikloje ir liaudies meno tradicijų puoselėjimą keramikos srityje. Padėkojo už suteiktą galimybę susipažinti su unikaliais darbais, palinkėjo neišsenkančios kūrybinės versmės ir išreiškė viltį, jog Donatas dar ne kartą džiugins savo originaliais keramikos darbais. Ir iš tiesų, šiluma sklidusi nuo Donato eksponuojamų keramikos dirbinių tikrai sušildė visus parodos lankytojus, kurie savo gausius linkėjimus išsakė ir padėkos knygoje.
