10.jpg)
Š.m. liepos 15-ą dieną vos tik nušvitusi saulė, savo spinduliais jau šildė kiekvieną gyventoją. Karštis, siekiantis net 35 laipsnius, visas I korpuso II aukšto gyventojas paskatino gaivintis šaltais plombyriniais bei vaisiniais ledais. Taigi kartu su gyventojomis susiorganizavome „Ledų dieną“. Tai buvo puiki proga ne tik atsigaivinti ledais bei gaiviaisiais gėrimais nuo vasaros karščio, bet ir pasisėdėti, pabendrauti visoms aukšto gyventojoms. Nusprendėme, jog tęsime ledų tradiciją ir toliau. Tenka įsitikinti, jog šiuose globos namuose gyvenantys yra išradingi, kupini idėjų žmonės.
BOULINGAS TAPO JAU DAŽNA LAISVALAIKIO PRALEIDIMO FORMA MŪSŲ GYVENTOJAMS
Tik prasidėjus vasarai gyventojos suskubo smagiai praleisti laiką Šilutės Boulingo klube. I korpuso II aukšto gyventojos jautėsi esą kaip ,,profesionalios” boulingo žaidėjos, kadangi vykome jau nebe pirmą kartą. Visų nuotaikos puikios, žaidime matyti azartas ir noras nugalėti.
Po malonaus žaidimo, kol baro padavėjos vaišino gyventojas ledais, vaisiais ir sultimis, socialinės darbuotojos trumpai papasakojo joms boulingo žaidimo istoriją, visos moterys susidomėjusios klausėsi,- istorija jas sudomino.
Mes atėjom į laukelį
Prisiskynėm daug žolelių
Kupolių švento Jono...
Jos išsako, išbyloja
Bernužėlis ką dainuoja.
Joninių šventė nuo seno yra viena populiariausių. Tą dieną pagerbiami visi Jonai, Janinos, Jonės, o Joninių naktį visi stengiasi rasti paparčio žiedą. Ši naktis kupina magijos ir burtų.
Kaip ir kiekvienais metais, Joninių šventė buvo švenčiama ir pensionate, tik gaila, jog diena pasitaikė lietinga, taigi šventę teko perkelti į pavėsinę, kuri ir saugojo mus nuo lietaus. Tačiau tai nebuvo kliūtis linksmintis ir šėlti iki valiai. Vis grojo linksma muzika, sukosi šokėjų poros, o likusieji sukosi rateliu...
O kur dar visokie burtai, spėliojimai apie ateitį... Vėliau mėtėme vainikėlius per kupolę, norėdami sužinoti, kuri gi mergelė ištekės šiais metais.
Vienintelis trūkumas buvo tik tas, jog lietus mums sutrukdė uždegti pagrindinį Joninių akcentą – laužą, tačiau išeitį radome: kaip šios šventės akcentą, pensionato direktorius R.Jovaiša, uždegė deglą. Visi minutėlę stebėjome uždegto deglo liepsną, nes pagal senolių padavimus laužo ugnis laikyta nepaprasta: ji apvalo mūsų sielas, apsaugo nuo ligų ir nelaimių...
Štai taip linksmai ir prabėgo ši Joninių diena.
Plaukuose jau sužvilgo sidabras,
Bet tai nieko – gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu tau dėkoti:
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.
Galiu prie kojų tavų atsiklaupti,
Tavo ranką laikyti delne,
Tiktai viena, Tėveli, manęs neišmokei –
Kaip dėkoti nežinome Tau..
Tėvo diena – šventė, kurioje švenčiama tėvystė, panašiai, kaip ir per motinos dieną – motinystė. Tik moterims skirtos dvi šventės per metus, o vyrai teturi ją vieną. Ir tai Tėvo diena mūsų tikrųjų švenčių rikiuotėje vis dar sunkiai įsitvirtina. Pirmasis birželio sekmadienis oficialiai paskelbtas Tėvo diena, tačiau ne visos šeimos šią šventę švenčia savo namuose.
Tačiau pensionate š.m. birželio 4 dieną, aktų salėje vyko minėjimas skirtas Tėvo dienai, kur renginio vedėjos pakalbėjo apie šios dienos svarbą ir reikšmę, šia proga pasisakė ir pensionato direktorius R.Jovaiša. Šventė įprasminta eilėmis, kurias skaitė pensionato gyventojai.
Vėliau sekė nuotaikinga koncertinė programa „Žuvininkai mes esme“, kurią parengė socialinė darbuotoja kultūriniam užimtumui V.Jovaišienė. Šioje programėlėje vaidino, šoko ir dainavo gyventojai, lankantys saviveiklos užimtumo grupelę.
Renginys praėjo gražiai, vyravo geros emocijos, visi skirstėsi linksmi ir gal šiek tiek susimąstę apie šios dienos prasmę.
Š.m. gegužės 29 dieną Šilutė šventė 499-ąjį miesto gimtadienį. Šia proga Šilutės pensionatas taipogi buvo pakviestas dalyvauti šventinėje programoje.
Jau antri metai dalyvaujame miesto šventėje ir eksponuojame pensionato gyventojų rankdarbius. Šais metais Šilutės pensionatas savo gyventojų dirbinius eksponavo prie Šilutės kultūros ir pramogų centro, jų buvo galima ir įsigyti.
Š.m. gegužės 27 d. vyko tradicine tapusi pensionato sporto šventė. Ši šventė gausiai subūrė ne tik gyventojus, bet ir darbuotojus. Šventė organizuojama ne tik pasivaržyti ir nustatyti sportiškiausias pensionato grupes, bet ir suteikti visiems gerų emocijų, džiaugsmo, mokytis garbingos kovos.
Sporto šventė prasidėjo Lietuvos himnu bei vėliavos pakėlimu. Toliau sekė meninė gyventojų programa, kuri džiugino visus savo originalumu, tautiškumu, muzikalumu. Visus sveikino ir palinkėjo sėkmės pensionato direktorius R. Jovaiša. Vėliau šventinė sportinininkų eisena patraukė į pensionato sporto aikštę, kur vyko įvairios sportinės rungtys tarp komandų. Čia, renginio metu, buvo uždegta olimpinė ugnis, kuri simbolizuoja sportinę dvasią.
Pensionato gyventojų grupės išbandė savo jėgas įvairiose žaismingose estafetėse. Taipogi vyko šeimyninės rungtys poroms. Sporto šventės metu pasirodė ir Šilutės pensionato aerobikos grupė, kuri buvo parengusi savo programą.
Rungtynes tarp įvairių komadų laimėjo draugystė ir gera nuotaika, visos grupės buvo apdovanotos saldžiais prizais.
Šią džiugią dieną pas tave skubu su žodžiais
Ilgesio ir meilės pagimdytais,
Man niekas kitas šiandien nesvarbu,
Išskyrus laimę tavo akyse, mamyte...
Renginio metu turėjome galimybę pamatyti mūsų mažųjų svečių iš l/d „Pušelė“ rodomą spektakliuką „Senis ir gelda“.
Iš žemės trykštanti gyvybė visus svaigina. Gamta meta kietą ir šaltą apdarą jai žiemos uždėtą ir pradeda gausiai teikti sulčių kiekvienai gyvybei. Visur atgijimas, todėl suprantamas džiaugsmas, kai amžinam pasaulio ritme gyvybės ir šilumos periodas nustumia į šalį mirties ir šalčio periodą.
Atgijimas šiandien ir visų mūsų širdyse - juk tai Velykos - svarbiausioji Krikščioniškoji šventė, Jėzaus Kristaus iš mirties prisikėlimo minėjimas. Ir po sunkios žiemos ateina gyvybe ir džiaugsmu dvelkiantis pavasaris. Į kiekvieno žmogaus širdį jis atneša įkvėpimą naujiems darbams ir sumanymams.
Velykų šventei buvo surengta rankdarbių ir Velykinių puokščių paroda. Į šventinį renginį gyventojai ir darbuotojai susirinko su pakilia nuotaika. Šventė buvo pradėta šiais gražiais ir maloniais sveikinimais: „Kai saulė taip skaisčiai nušviečia padangę, kai nerimstančių paukščių chorai duoda ritmą viskam, kas gyva, kai lietaus lašai, garuojančios dirvos ir šilti vėjo gūsiai vaduojasi iš sąstingio, tereikia žvilgsniu ar mintimis prisiliesti prie atgimstančios gamtos ir kiekvienas spindulėlis, garsas, dvelksmas neš palaimintą atgaivą sielai ir stiprins mūsų tikėjimą. Tikėjimą, kad niekada nepristigsime jėgų bei galimybių geriems sumanymams įgyvendinti, patirsime įkvėpimą, norą keisti ir puošti pasaulį ar bent mažytę jo dalelę, esančią šalia mūsų“, bei „Tegul graži pavasario šventė lyg tyras talismanas laimina jus, jūsų šeimas ir namus, o jūsų veiduose tegul spindi džiaugsmas, meilė, laimė ir tikėjimas rytdiena“.
Po to, vedančiosios pakvietė visus savo išmargintais margučiais puošti velykinio medžio. Džiugu buvo matyti, kaip kiekvienas dalyvis su didžiausiu džiaugsmu dabino velykinį medelį. Velykinio medelio margučiai turi įpastingos galios suteikti laimę, sveikatą saugoti nuo ligų. Vėliau vedančiosios pakvietė renginio dalyvius ir žiūrovus pasižiūrėti nuotaikingo spektakliuko „Velykų bobutė ir Raganius", kurį mums dovanojo mažieji Juknaičių darželio auklėtiniai.
Kadangi Velykos - gamtos atgijimo, prisikėlimo šventė, tad per ją ir žmonės stengiasi išsijudinti: ridena kiaušinius, supasi sūpynėse, žaidžia judrius žaidimus.
MELAGIŲ DIENA
Kiekvienais metais balandžio pirmąją žmonės vieni kitiems gali meluoti iki valios ir pokštus ar juokus krėsti vienas kitam, o tie, kuriems iškrėtė negali dėl to pykti. Tai vyksta ir mūsų pensionate - jau nuo pat ryto tik ir girdisi einant koridoriumi APRILIUS APRILIUS!
IV korpuso III aukšto socialiniai darbuotojai ir gyventojai sugalvojo jog jei pokštauti - tai pokštauti, kad visi girdėtų. Nuėjo į vietinę TV studiją , o kad drąsiau būtų meluot, pakvietė direktoriaus pavaduotoją socialiniams reikalams J.Andrijauskienę ir vyriausią socialinę darbuotoją I.Gimbutienę. Pasirodo kad jos šiai dienai turėjo gerą žinią – visus darbuotojai išleidžiami namo švęsti balandžio pirmosios! O gyventojai pavaduos atostogaujančius darbuotojus ir už tai gaus atlyginimą! Po šitokios žinios nebebuvo kam ir bepokštauti. Visi gyventojai išbėgo kuo geresnių ir gerai apmokamų pareigų užimti, darbuotojai paltų vilktis ir atostogų eit. Tai va kokia keista buvo ta balandžio pirmoji - kam pasipelnymo, kam poilsio, o kam JUOKŲ DIENA .
Verbų sekmadienis –
Ir kadagiai, ir karklai
Žiūri į dangaus mėlynę,
Kaip dulka net be vėjo
Ir lazdyno krūmo pumpurai…
Verba nuplakim tinginį.
Pavasaris, jeigu net akmenį
Po pašalo aukštyn iškėlė!
Išsiskleidė pašventinta gyvybė…
Verbų sekmadienis reiškia širdžių atvėrimo Kristui šventę. Lietuvių kalba verbos pirmą kartą minimos
Bažnyčioje Verbų sekmadienį minimas Kristaus įžengimas į Jaruzalę, aprašytas visose evangelijose – “Žmonės pasiėmę palmių šakų išėjo jo pasitikti, garsiai šaukdami: Osana! Garbė tam kuris ateina Viešpaties vardu! …”
Ne visur Lietuvoje verbos buvo vienodos. Likęs paprotys “Kaziuko” mugėse prekiauti verbomis. Prieš Verbų sekmadienį jomis prekiaujama ir didžiuosiuose prekybos centruose. Tačiau mieliausios visada yra padarytos savo rankomis – jos spinduliuoja ypatinga energetika. Ne taip paprasta rišti verbas.
Floristikos būrelio vadovė M.Ramašauskienė papasakojo savo patirtį, kaip iš anksto ruošiasi,- augina, renka ir skina, džiovina, dažo žolynus. Parodė kelis pavyzdžius kaip rišamos verbos, kurios šį sekmadienį bus šventinamos bažnyčioje, o po to, parėję iš pamaldų, sukirsime namie pasilikusiems sakydami: “Verba plaka, verba plaka. Nuo metų lyg metų. Duok Dieve sveikatų”.
