10.jpg)
ŽEMĖS DIENA – ŠVENTĖ MUMS IR GAMTAI
Sveikiname drėgną pavasario žemę
Iš sniego ir ledo pakilusią,
Dienovidžio saulėj atšilusią,
Gyvenimo laimei atbundančią,
Laimėjimų viltimis gundančią,
Sveikiname Žemę !!!
Šilutės pensionatas taip pat prisijungia ir palaiko milijonus žmonių neabejingų žemės likimui. Gyventojai labai stengėsi ir daug dirbo, kad ši šventė įvyktų: kūrė darbelius iš buitinių atliekų, rūpinosi ekologija, tvarkė pensionato aplinką, kad mums visiems būtų jauku, o Žemė džiaugtųsi gerais mūsų darbais. Šventės metu buvo skaitomos eilės Žemei, priminta šios idėjos istorija, visi gyventojai buvo kviečiami į viktoriną bei turėjo atlikti didaktines užduotis, kurių metu atsiskleidė gyventojų žinios apie žemėje vykstančius reiškinius, gyvenančius gyvūnus, augančius augalus. Kiekviena gyventojų komanda turėjo po kuratorių, kuris perskaitė užduotis, paaiškino, kai gyventojas ko nesuprato. Komandose vyravo geros emocijos. Aktyviausi komandos nariai buvo apdovanoti už iniciatyvumą.
Žiema dar nenoriai traukiasi, tačiau žaliu pavasario rūbu pasipuošusi Žemė džiugins mus margaspalviais gėlių žiedais, grįžusių paukščių giesmėmis. Belieka tikėtis, kad žmogaus ir gamtos darna, pagarba ir meilė padės apsaugoti mūsų planetą, mūsų ateitį...
Socialinėje grupėje ,,Likimas” buvo suorganizuota parodėlė tema „Bundantis pavasaris“. Čia rankdarbių paroda iš vilnos spindi vaiskiomis spalvomis ir tarsi kvepia bundančiu pavasariu. Sušildyti širdies ir rankų šiluma, teigiantys meilę gamtai grupės gyventojų bei darbuotojų darbai, kuriuose – įvairiausių gėlių kompozicijos, gamtos peizažai bei akiai mieli papuošalai – segės, vėriniai. Malonu ir džiugu, kai iš abstraktaus vilnos gniužulėlio galima nuvelti gražų, praktišką bei ekologišką daiktelį, kuris vėliau džiugina kitus.
H.ZUDERMANAS – TILTAS TARP LIETUVIŠKOS IR VOKIŠKOS KULTŪROS
1980 metais pradėtas remontuoti H.Zudermano namas, esantis Macikuose. Viename iš kambarių buvo įrengtas rašytojo memorialinis kambarys. Kaip rašoma knygoje “Rašytojas ir gimtinė”, ekspoziciją įrengti padėjo pensionato direktorius R. Jovaiša.
H. Zudermanas gimė 1857 m. rugsėjo 30 dieną Macikų kaime. Čia jis gyveno 12 metų. Mokėsi privačioje Verdainės mokykloje, vėliau Elbinge, Tilžėje. Abitūros egzaminus būsimasis rašytojas išlaikė Tilžėje, studijavo Karaliaučiuje ir Berlyne, kur po sunkių, sekinančių metų patyrė literatūrinę sėkmę. Jo kūriniai tapo populiarūs, dažnai vaidinami Berlyno teatre, gerai vertinami kritikų.
H.Zudermanas parašė 20 dramų, 16 romanų ir novelių. Pasaulinę šlovę H. Zudermanui atnešė 1917 metais išleistos “Lietuviškos apysakos”, kurių motyvais ištisus dešimtmečius buvo statomi filmai, ypač Amerikoje. Rašytojas mirė 1928 metais lapkričio 21 dieną.
Taigi, dalyvavę renginyje, sužinojo, kad H. Zudermanas – rašytojas, kuris savo kūriniuose aprašė Pamario krašto lietuvių gyvenimą, jų būdą.
Visą mėnesį Traksėdžių gyvenvietės bendruomenė turėjo galimybę pasidžiaugti unikalių rankdarbių paroda, kurią bibliotekoje surengė Šilutės pensionato užimtumo grupės „Prie židinio“ dalyvės. Parodos lankytojai turėjo galimybę pamatyti badymo technika, siuvinėjimo kryželiu būdu sukurtus darbus.
Į parodos uždarymą grupės vadovė Jolanta Maslauskienė atvyko, lydima keturių grupės dalyvių, darbų autorių. Pabendrauti su autorėmis, dar kartą pasigrožėti paroda atėjo grupė vyresniųjų klasių mokinių.
Kol vyko paroda, bibliotekoje buvo padėta atsiliepimų knyga, kurioje savo įspūdžius rašė bibliotekos lankytojai bei mokyklos darbuotojai.
“RANKŲ ŠILUMĄ JUMS DOVANOJAM”
Tai atsiliepimas žmogaus, stebėjusio Šilutės pensionato užimtumo grupės “Molinukas” kuriančių gyventojų darbų parodą, kuri 2010 m. sausio mėnesį buvo eksponuojama Šilutės vaikų lopšelyje-darželyje “Žvaigždutė”. Ši paroda – tarsi įvairių meninės kūrybos etapų bei naudotų technikų apžvalga. Dalyvavusių devynių autorių kūriniuose tikrai atsispindėjo pilnas džiaugsmo, vaikystės naivumo užpildytas pasaulis. Grupės nariai džiaugiasi, kad jų sukurtais dirbiniais grožisi visi lankytojai.
Grupės vadovė
Beata Vaitelienė
1.normal.jpg)
0.normal.jpg)
KAZIUKO MUGĖ SKELBĖ PAVASARĮ
Prekiautojams rūpėjo kuo gražiau išreklamuoti prekes, kad patrauktų pirkėjo akį, o patys pirkėjai galėjo pasinaudoti proga ir iš anksto apžiūrėti būsimus pirkinius.
Puikios nuotaikos įkvėptas, šventės šeimininkas, gerbiamas pensionato direktorius priminė, jog iš tiesų Kaziukas – tikras išradingumo išbandymas. Linkėjo, jog šių metų kermošius, nežiūrint į stūksantį aplinkui sniegą, skambėtų tik pavasarine gaida, lydima geros nuotaikos, šventinio šurmulio ir žavesio. Kvietė visus nepasididžiuoti, mugėje pašurmuliuoti, pinigines pakratyti, gardžių pyragų, gražių darbelių įsigyti. Ir šventės kulminacija buvo palydėta varduvininkų apdovanojumu, nemokamais madingiausiais Kaziuko mugės aksesuarais – riestainių karoliais.
Ir štai, salėje lyg atgijęs skruzdėlynas, liaudiškųjų amatų mugė sukruto. Skambant gyvai muzikai, prasidėjo tikra “ekonomikos pamoka”. Prekių gausa nustebino kiekvieną apsilankiusį. Rankų darbo gėlės, atvirukai, papuošalai, aksesuarai, nertos servetkos, staltiesės ir patys skaniausi pyragai prie kurių eilės driekėsi. Keramikai, medžio drožėjai, pynėjai amatininkai tikino: “
Visi dalyvavę džiaugėsi puikiais pirkiniais, nes į kiekvieną darbelį sudėta tiek meilės, šilumos ir nuoširdumo, kad papuošti bus galima ne tik namus, bet ir save patį. Visus šiuos linkėjumus užtvirtino graži liaudiška muzika, kuriai tikrai abejingų nebuvo, vieni smagiausiai šoko, kiti puikiausiai į taktą lingavo.
RENGINYS SKIRTAS POETUI KRISTIJONUI DONELAIČIUI
Renginio pradžioje buvo paminėta, kad K.Donelaitis gimė 1714.01.01 Lazdynėlių km. netoli Gumbinės, laisvųjų valstiečių šeimoje, o mirė 1780.02.18 Tolminkiemyje ir yra palaidotas bažnyčioje.
Buvo paminėta, jog literatūrinį darbą K.Donelaitis pradėjo apie 1740-43. Yra išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu. O apie 1765-75 parašė poemą iš keturių dalių apie keturis metų laikus pavadintą „Metai“. K. Donelaičio „Metai“ yra toks lietuvių ir kartu pasaulinės literatūros šedevras, kuris niekados nenustos žavėjęs skaitytojų savo meniškumu, epochos personažų ir jų buities vaizdavimo reljefingumu, iš viso meninės tiesos gilumu ir kartu amžinu aktualumu, nes genialus autorius meniškais vaizdais parodo amžiną gėrio ir blogio kovą, norėdamas pakelti žmogaus dvasią aukštyn – padaryti žmogų geresnį, kilnesnį, tobulesnį ir jo gyvenimą gražesnį ir teisingesnį. Tam pagrindiniam tikslui, autoriaus sumanymu, turi tarnauti ir pati poemos kalba, tokia nuostabiai gyva, paprasta, kartais švelni kaip vėl atkopianti pavasario saulelė, kaip pavasarinio vėjelio dvelkimas, o kartais šiurkšti ir rūsti kaip pasišiaušęs šiaurys.
Renginio metu skaitovai skaitė ištraukas iš poemos „Metai“. Prie skaitovų vėliau prisijungė ir direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Jovita Andrijauskienė bei vyriausioji socialinė darbuotoja Irena Gimbutienė.
0.normal.jpg)
Kiekvienais metais, baigiantis žiemai, visoje Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės, arba blynų diena. Retas, kuris lieka abejingas šiai šventei. Kaip gi kitaip? Juk baltos žiemužės metu susikaupusi energija liejasi per kraštus ir kyla noras smagiai išsidūkt, taip išblaškant snaudulį ir nusiteikti laukiamam pavasarėliui.
Užgavėnių dieną iš kiekvienų namų pasklinda blynų kvapas, o į gatves ir kiemus - įvairiausių persirengėlių pulkai, kurie, pamiršdami lietuvišką uždarumą ir kuklumą, keliauja nuo durų prie durų reikalaudami iš šeimininkų sočių vaišių ir geros nuotaikos. Pagal tradiciją vyksta Lašininio ir Kanapinio kova, o taip pat sudeginama Morė, tuo simbolizuojant žiemos išvarymą.
Ir štai vasario 16-ąją - Užgavėnių dieną gausus žydukų, čigonų, kitokių keistuolių ir triukšmadarių būrys lydimi Užgavėnių dainų, skardaus ir užkrečiančio juoko bei įvairiausių tarškalų ir barškalų skambesio pasiskleidė po pensionato korpusus, beldėsi į kiekvieną socialinę grupę. Triukšmadarių būta nepėsčių, mokančių ne tik padainuot, bet ir vaišių ar pinigėlių išprašyt, o esant reikalui ir svetima nugvelbt. Bet tuo viskas nesibaigė. Gyventojai galėjo padūkt kartu su persirengėliais, kiekvienas norintis galėjo pašokdinti čigonėlę ar žyduką. Aplankius socialines grupes persirengėliai - triukšmadariai liko patenkinti gyventojų bei darbuotojų dosnumu.
0.normal.jpg)
ŠV.VALENTINO DIENA
Kas ji yra - Ta meilė neramioji:
Ar dramblio kaulo ji aukšta pilis,
Ar saulė, prieš kurią kas ryt sustoji,
Ar laikrodis, kurį prisukt turi?
Kas ji yra - ta meilė neramioji:
Vyšnia ar kriaušė, obuolys saldus,
Gėlė bežiedė,vėjo užmirštoji,
Ar debesys nešantys audros žiedus?
Atsakymas ne žody, atsakymasprasmėj-
Atsakymas pačioj širdies gelmėj.
Meilės tiesomis pasidalinti buvo pakviestas gerb. pensionato direktorius Romualdas Jovaiša. Įsimylėjėlius pasveikino ir patarimų davė vyriausia socialinė darbuotoja Irena Gimbutienė bei vyriausioji slaugytoja Teresė Bekerienė.
Renginio vedančiosios papasakojo kaip ir kada atsirado meilė. O atsirado jau tada, anot jų, kai Dievas sukūrė Adomą ir Ievą. Tarp jų ir gimė pats gražiausias jausmas - meilė. Kaip matyti, meilės istorija yra sena kaip ir mūsų žemė.
Renginio vedančiosios papasakojo susirinkusiesiems, kaip atsirado tradicija švęsti Valentino dieną ir kodėl ji buvo pavadinta būtent šiuo vardu.
Vėliau vykusios diskotekos metu buvo sukviestos seniausiai pensionate draugaujančios poros ir komisija turėjo išrinkti, kuri mergina seksualiausiai viliojo savo vaikiną. Prizai atiteko Marytei ir Oksanai. Gyventojai ir darbuotojai noriai įsitraukė į diskotekos metu vykusius žaidimus. Vyko šokiai ant širdelių, šokis su balionais. Labiausiai visus traukė širdelėmis papuošta šluota, kuri ieškojo poros. Visi žaidimų nugalėtojai buvo apdovanojami prizais.
0.normal.jpg)
0.normal.jpg)
KELIONĖ Į 2010 METUS
Gruodžio 28d. visi norintys skubėjo į naujametinį karnavalą - ,,Kelionė į 2010 metus“. Į kelionę po 2010-uosius metus, stebuklingu traukiniu, skubėjo išvykti ir mūsų visų gerbiamas pensionato direktorius, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, vyriausioji socialinė darbuotoja, vyriausioji slaugytoja, didelis būrys gyventojų bei darbuotojų. Pravažiavę visų metų laikų stoteles ir prisiminę visus nuveiktus metų darbus, pasigėrėję nuostabiais ir nuotaikingais pasirodymais, traukinio keleiviai stabtelėjo ties 2010-ųjų metų slenksčiu. Tigro metais, šmaikštūs nykštukai visiems susirinkusiems linkėjo kuo geriausios kloties bei gėrio vieni kitiems:
Kai puošnios snaigės tyliai žemėn krinta
Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru,
Laimingi būkit Naujus Metus sutinkant,
Lai Jūsų dienos šviečia gėriu ir džiaugsmu.
