10.jpg)
Kai visos Lietuvos žmonės švenčia tūkstantmetį, kai visur vyksta tam skirti renginiai, nelikome nuošaly ir mes, Šilutės pensionate gyvenantys ir ivairias užimtumo grupes lankantys žmonės.
Šių metų spalio 17 d. buvome pakviesti dalyvauti Druskininkuose tarptautinėje neįgaliųjų darbų kūrybos parodoje – „Neįgalieji Lietuvos tūkstantmečiui“, kurią organizavo LSKD „Guboja“ Druskininkų skyrius kartu su Vaikų dailės galerija.
Ankstyvą šeštadienio rytą, dalyvauti iškilmingame parodos atidaryme vykome visi aštuoni užimtumo grupių vadovai kartu su darbelių autoriais, lydimi gerbiamo direktoriaus R. Jovaišos ir direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams J. Andrijauskienės.
Tie, kurie dalyvavome atidarant tūkstantmečio parodą, turėjome gerą progą savo akimis pamatyti daugybę įdomių darbų. Neitikėtina, tačiau parodai pristatyta tūkstantis darbų iš visos Lietuvos ir Lenkijos. Tai 52 Lietuvos ir 8 Lenkijos organizacijos, dirbančios su asmenimis, turinčiais negalią. Nustebino ne tik atsiųstų kūrinių kiekis, bet ir parodoje dalyvavusių asmenų skaičius, kuris siekė apie 200 dalyvių. Tikrai nesitikėjome išvysti tokios gausybės, įvairiom technikom atliktų darbų. Daugelį jų neįgalieji paskyrė Lietuvai, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Visi darbeliai atrodė gražūs, originalūs. Kiekviename piešinyje ar taikomosios krypties darbelyje matėsi tiek švelnumo ir vilties, ilgesio ir meilės, jog pasijutome tarsi užburtoje karalystėje. Parodoje buvo eksponuojami kūriniai žmogaus, nutapyti lūpomis ir koja.
Neįgaliųjų kūrybos darbų parodą suvienijo ne tik kuriančiuosius, bet ir dvi valstybes, kurios ir išaugino gražų draugystės simbolį – „Vienybės medį“, prie kurio priėjęs bet kuris dalyvis galėjo rasti savo krašto, miesto simbolį.
Visus susirinkusiuosius pasveikino Druskininkų savivaldybės mero pavaduotoja K. Miškinienė. Į parodos atidarymą be pačių autorių, jų vadovų dalyvavo ir gausus burys garbingų svečių iš Lenkijos. Viena jų - Pajūrio vaivadijos Seimo kultūros komisijos vadovė M. Kučynska, parodė didžiulį susidomėjimą ir susižavėjimą mūsų pensionato gyventojų sukurtiems eksponuojamiems darbams. Malonu, jog parodos atidaryme dalyvavusiems neįgaliesiems ir jų vadovams buvo įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės.
Manau, jog tokių parodų atidarymų metu, bendravimas vienas su kitais, pasidalijimas patirtimi, atsirandantis abipusis dialogas tik skatina neįgaliųjų integraciją. Todėl esame dėkingi pensionato direktoriui ir administracijai už suteikta galimybę dalyvauti tokiuose renginiuose.
Jeigu kiekvienas metų laikas turi savo spalvą, tai rudens spalva pati gražiausia. Šiais metais, spalio 21 dieną iš pat ryto permainingam dangui, tai gąsdinant lietumi, tai šviečiant saulei, saviveiklininkų kolektyvai ir svečiai iš visos Klaipėdos apskrities rinkosi į Šilutės pensionatą. Jame šiais metais buvo organizuojama 10-toji Klaipėdos apskrities globos įstaigų meno šventė.Septynių įstaigų globos kolektyvai rinkosi pasipuošę koncertiniais rūbais, šventei parengę saviveiklines programas. Iš anksto buvo ruoštasi priimti kolektyvus, kad jie po kelionės galėtų pailsėti, atsigaivinti sultimis ar išgerti podelį kavos.
Ši šventė organizuojama norint paskatinti neįgalų žmogų ne tik tobulėti meno srityje, tačiau ir pabendrauti tarpusavyje. Be to , puiki galimybė pasirodyti scenoje. Į šventę atvykę svečiai galėjo apžiūrėti Šilutės pensionato gyventojų darbelių parodą.
Šventę atidarė Šilutės pensionato direktoriaus pavaduotoja Jovita Andrijauskienė žodžiais skirtais šios šventės prasmei.Ji teigė, kad šis renginys yra nepaprastas-neįgalieji parodo ką išmoko per metus, jų meno suvokimas yra toks paprastas ir nuoširdus kaip ir jie patys.
Toliau šventės atidarymą pratęsė gerbiamas Šilutės pensionato direktorius R. Jovaiša ,kuris džiaugėsi kad galim paspausti ranką vienas kitam, pasidžiaugti tuo kuo turim, galim padainuoti, pašokti. Linkėjo stiprios sveikatos, šilumos, artumo ir pasitikėjimo vienas kitu bei gražios ir prasmingos šventės akimirkų.
Meno šventę apsilankymu pagerbė socialinių reikalų skyriaus vedėja A.Jokubauskienė, socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento direktorius A.Šimelionis, Šilutės seniūnas R.Steponkus ir kiti svečiai, kurie susirinkusius pasveikino šios šventės proga.
Kultūrinė program prasidėjo Šilutės pensionato moterų ansamblio dainomis. Vėliau vienas paskui kitą scenoje keitėsi neįgaliųjų ir vaikų globos namų auklėtinių kolektyvai, šokėjai ir daininikai, kurių atvyko net septyni.
Gausi ir įvairi meno šventė neprailgo, kolektyvai pristatė savo nuotaikingas programas, todėl emocijų ir staigmenų šioje šventėje netrūko. Šios šventės nuotaiką bei prasmę papildė mažieji šokėjai iš vaikų globos namų, jų akyse tądien spindėjo džiaugsmas, o salė skambėjo nuo jų ovacijų ir plojimų.
Visus susirinkusius žavėjo tarp kolektyvų besisukiojantis šmaikštuolis klounas, kuris į šią šventę įnešė linksmumo šiltumo, ir žavesio.
Gražūs rūbai ir apgalvota programa, rodė, kad kolektyvai šiai meno šventei kruopščiai ruošėsi.
Visi šventės kolektyvai buvo apdovanoti šių namų gyventojų su meile padarytais darbeliais iš molio.
Šventei pasibaigus dalyviai neskubėjo skirstytis, džiaugėsi bendravimu, dalijosi patirtais įspūdžiais. Tokios šventės nepamirštamos, jos atskleidžia neįgaliųjų gebėjimus, kūrybiškumą.
Spalio 23 dieną pensionato teritorijoje buvo pasodintas meno dienų proga gautas Tulpmedis gelsvažiedis, kurį padovanojo pensionatui Klaipėdos vaikų globos namai Rytas.
Gyvenimas – tai klevo lapas...
Švelniausiam pumpure jis slepias,
Paskui su vėtromis kovoja...
Vis auga vis labiau bujoja...
Sušvinta žaluma sodria
Bet tik labai trumpam deje...
Ir štai ruduo jau atkeliavo
Rausvai nudažęs lapą klevo...
Liepsnoja klevas išdidus
Nebuvo niekad toks gražus
Gyvenimą kaip klevo lapą
Ruduo ryškiom spalvom nutapo...
Prabėga metai, bet žmogus
Kaip klevas rudenį gražus...
Šiomis eilėmis buvo pradėtas renginys skirtas Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunuomenės pagarbą senstantiems.
Pagyvenę žmonės sudaro nemažą gyventojų dalį, nemažai jų yra ir Šilutės pensionate. Direktorius R.Jovaiša pasveikino visą pensionato bendruomenę Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga. Nuoširdžiai sveikino ne tik garbaus amžiaus gyventojus, bet ir darbuotojus ir linkėjo sveikatos, artimųjų paramos ir meilės, aplinkinių supratimo. Gerbiamas pensionato direktorius pabrėžė, jog reikia branginti kiekvieną žmogaus gyvenimo etapą.
Po sveikinimų scenoje pasirodė jaunosios atžalos iš lopšelio-darželio „Pušelė“, lydimi auklėtojų ir vadovės V.Jovaišienės ir parodė savo parengtą programėlę. Jie dainavo daineles, sakė išmoktus eilėraščius, žaidė žaidimus, šoko. Publika ir organizatoriai vaikams ir jų vadovėms atsidėkojo gausiais plojimais ir, aišku, saldumynais.
Žiedų nėra.Tačiau visur dažai
Ir, rodos, pats kartu juos laistai ir paišai,
Pamiršęs jau gėles, rausvus lapus skini
Ir saulėtas dienas iš naujo gyveni
[V.Mykolaitis – Putinas]
2009 m. spalio 2-ją, policijos Šv. Angelų sargų dieną, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Eduardo Balsio menų gimnazijoje, surengė šventinį renginį skirtą Lietuvos socialinių darbuotojų ir tarptautinei mokytojų dienai pažymėti.
Iš Šilutės pensionato dalyvavo 14 socialinių darbuotojų kartu su direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams J. Andrijauskiene ir vyriausiąja socialine darbuotoja I. Gimbutiene. Renginyje dalyvavo Klaipėdos apskrities viršininkui pavaldžių socialinių ir švietimo įstaigų darbuotojai.
Įžanginį žodį tarė Klaipėdos apskrities viršininkas A. Burkšas. Trumpą pranešimą perskaitė apskrities socialinių reikalų , švietimo ir kultūros departamento direktorius A. Šimelionis.
Šventės metu apskrities viršininkas A. Burkšas, švietimo skyriaus vedėjas K. Augaitis, socialinių reikalų ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėja A. Jokubauskienė bei vyriausioji specialistė R. Jurgutienė sveikino visus, o aktyviausiems darbuotojams įteikė Klaipėdos apskrities Garbės ženklą, nominuotas „Geriausias 2009 metų socialinis darbuotojas“. Renginio metu padėkos raštai buvo įteikti aktyviausiems socialiniams darbuotojams bei mokytojams.
Mūsų kolegės B. Vaitelienė ir V. Jančiauskienė už aktyvumą, sumanumą bei išmonę organizuojant pensionato gyventojų užimtumą ir neįgaliųjų įgūdžių ugdymą taip pat buvo apdovanotos padėkos raštais. Kartu su jomis džiaugėmės jų pasiekimais.
Po oficialios dalies mums koncertavo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokiniai, Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro žvejų rūmų kamerinis choras „Cantare“.
Gyvenimas – tai didelis stebuklas,
Kurį suvokt ne visada gali.
Kas kartą tenka sau mažiau palikti
Save kitam - lyg skolą dalini.
E. Selelionis
Dėkojame Jums, kad savo dalelę širdies šilumos atiduodate kitiems.
Sveikiname Jus su profesine švente ir linkime Jums neišsenkančio gerumo, visokeriopos sėkmės, geros sveikatos, o skubantys metai teatneša Jums, džiaugsmą, gerumą, ramybę, namų šilumą ir viltį.
Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams
Jovita Andrijauskienė
Irena Gimbutienė
Šių metų rugsėjo 11 dieną pensionato aktų salėje vyko rudens šventė „Keliaukime rudenio taku...“. Nors šventė pensionate rengiama kiekvienais metais, šiemet ji įgavo kiek kitokį atspalvį. Jau įprasta kiekvienais metais organizuoti rudens gėrybių parodą, to šiemet buvo atsisakyta, o vietoj to kiekviena užimtumo grupė sukomponavo po vieną rudenį įprasminančią ar tai puokštę, ar tai kažkokį darbelį, kuriais buvo papuošta aktų salė.
Poezijos ketureiliu prasidėjusi šventė baigėsi šauniais visų socialinių grupių pasirodymais išradingumu neprilygstančiais viena kitai. Šauniausi dalyviai, dalyvavę įvairiose rungtyse ir įveikę užduotis, buvo apdovanoti saldžiais prizais. Renginio metu visi gausiai susirinkę šventės svečiai buvo vaišinami namine duona, be kurios, kaip teigė renginio vedėja, neapsieina nė vienas susiėjimas...
Kaip žinia, ant senovėje buvusio vienos seniausių baltų šventviečių – Rambyno alkakalnio – nuo seno buvo švenčiamos įvairios šventės. Mažosios Lietuvos istorikų teigimu, senovėje Rambyno būta daug aukštesnio, o šiandien likusi tik papėdė kažkada buvusio didelio kalno.
Mūsų grupė lankėsi M. Jankaus muziejuje, kuris yra Bitėnų kaime. Ekspozicija pasakoja apie lietuviškos spaudos ir knygų leidėjo, publicisto, lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjo, kovojusio prieš Klaipėdos krašto germanizavimą, gyvenimą ir veiklą.
Važiuojant iš muziejaus sustojome prie gandrų stebėjimo bokštelio, iš kur galėjome pro didelį teleskopą pamatyti gandrų įsirengtą „gyvenvietę“. Čia gandrai susukę vienoje vietoje apie 19 lizdų. Gyventojams labai patiko pasižiūrėti į gandrus ir jų gyvenymą iš labai arti. Stebint pro teleskopą paukščiai atrodė tarsi ranka pasiekiami.
Apsižvalgius po apylinkes sustojome poilsio aikštelėje papietauti ir pailsėti. Po gardžių pietų sėdome į autobusą ir grįžtant dalinomės patirtais įspūdžiais. Gyventojai eskursija liko labai patenkinti ir dėkojo organizatoriams už surengtą kelionę.
Žolinė - tai Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus. Šventės ištakos - Jeruzalė, IV a. pab. Tai pati seniausia ir garbingiausia Marijos šventė. Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas - Žolinė, nes per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai, javai, daržovės, vaisiai. Tikima, kad pašventinti žolynai saugo namus nuo žaibo, gyvulius - nuo ligų. Pašventinti žolynai bei daržovės, manyta, turėjo magiškos galios. Parsineštų daržovių valgydavo visi šeimos nariai, duodavo gyvuliams. Šventintų grūdų įberdavo į aruodus, sėtuvę, pradėdami sėją. Sudžiovintus žolynus laikydavo už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo jų arbatą. Pašventintų piktžolių pasodindavo į daržą, tai padėdavo išnaikinti kitas piktžoles.
Jau tradicija tapo Žolinę švęsti ir pensionate. Šventė vyko prie Lurdos. Susirinko tikrai nemažas būrys svečių, kurie tikrai su įdomumu klausėsis apie Žolinės paporočius bei tradicijas atėjusius iš senesnių laikų. Renginį pradėjo V.Balakauskaitė savo pačios sukurtomis eilėmis skirtomis Marijai:
Marija mūsų, tu – garbinga...
Kokia esi tu stebuklinga!
Kaip žėri melsvas tavo rūbas!
O koks gražus dangaus žydrumas!
Tai tavo mielas rūpestėlis,
Tai tavo džiaugsmas ir paguoda,
Nes visą širdį atiduoda.
Dangaus žvaigždutė rodo kelią
Pas nuostabią dangaus mergelę,
Kur ėdžiuos guli kūdikėlis,
Giesmelę traukia angelėlis.
Suteik, o Viešpatie, ramybę
Tiems, kas šioj žemėj sunerimę
Ir tiesia tau rankas iškėlę,
Dėkoja, dovanoja gėlę (1998)
Šventės eigoje svečiai buvo vaišinami šviežiai kepta duonele bei kitomis vasaros derliaus gėrybėmis, o šventės pabaigoje kiekviena socialinė grupė gavo šios šventės atributų, t.y. po žolynų puokštelę, kuri, anot renginio vedėjų, saugos juos nuo negandų...
Lietuviai nuo seno liepos 26 d. tradiciškai švęsdavo pabaigtuves, dar kitaip ši šventė buvo vadinama Nokis ar Sirpstas, pažymimas prinokimo laikas.
Šią dieną būdavo rengiamos vakaronės, prirenkama uogų, prikepama šviežios duonos, prikasama šviežių bulvių.
Sutapatinus šią dieną su Onos vardinėmis, visose Lietuvos bažnyčiose pradėtos rengti ypatingos pamaldos.
Šv. Ona yra ypatinga moterų globėja ir užtarėja. Seniau, kai kur Lietuvoje ji buvo laikoma saugotoja nuo ugnies, nuo gaisro. Oninių liaudišką sampratą tiksliausiai nusako priežodžiai: „Šventa Ona – duonos ponia“, „Šventa Ona – gera žmona: aptepa duoną su smetona“, „Šventa Ona – gera žmona: duoda pieno po uzboną“.
Mums verta, tai prisiminus, pasidžiaugti šia švente. Ir, žinoma, nuoširdžiai pasveikinti Onos vardą turinčias. Šia proga II korpuso socialinių darbuotojų padėjėjos ir gyventojai susiorganizavo išvyką į gamtą, kurios metu kūrenome laužą, kepėme dešreles, klausėmės paukščių čiulbėjimo ir linksminomės. Pasveikinome vienintelę savo korpuso gyventoją turinčią Onutės vardą.
Š.m. liepos 16 d. I korpuso gyventojos sumanė, jog smagu būtų pašvęsti ,,Arbūzo“ dieną. Ne visos gyventojos žinojo, kas tai per vaisius, tad nutarėme su juo ir susipažinti. Nuklojome grupės stalus arbūzais, juos papuošėme ir mėgavomės jų sultimis. Socialinės darbuotojos papasakojo apie arbūzo kilmę. Paaiškėjo, jog arbūzų kilmė – pietų Afrika. Papasakojo, jog azijiečiai pataria rinktis arbūzą su tamsia žieve, negu su blyškia. Gyventojos sužinojo, jog valgomųjų arbūzų vaisiai dažniausiai sveria 0,6-
