10.jpg)
Saulę didžiulę, lašą lietaus,
Glėbį sveikatos, mažyčio skausmo
Ir neapsakomai giedro dangaus.
Ko reikia žmogui, kad būtų
Laimingas? –
Šypsenos, rankų, akių...
Ir dar, kad jis būtų kažkam reikalingas,
Nors vienam iš daugybės Žmonių.
B.Brazdžionis
Visiems socialinį darbą dirbantiems žmonėms linkiu stiprios sveikatos, lūkesčių išsipildymo, dvasios atgaivos. Linkiu sulaukti dėkingumo ir pagarbos tų žmonių, kuriems atiduodate save. Džiaugsmas, laimė, meilė telydi Jūsų šeimas, jaukumas ir šiluma Jūsų namus.
Vyriausioji socialinė darbuotoja Irena Gimbutienė
Kelionė į JAV prasidėjo nuo vizos gavimo. Tam buvo atvykęs mano sūnus iš Jordanijos. Tačiau sūnus negalėjo manęs lydėti į JAV, nes jam reikėjo išskristi atgal į Jordaniją. Pagalvojau, kad jau nebeteks išskristi aplankyti dukters, nes viena tikrai nesusiorientuosiu aerouostuose, kadangi jau seniai nebeskraidau,- jau nuo 1987 m. gyvenu Šilutės pensionate. Tokie aerouostai kaip Londone tikrai kėlė nežinomybės jausmą, bet taip norėjosi pamatyti Ameriką ir susitikti su dukra Lina, kuri ten gyvena (nutekėjo į Ameriką iš Jordanijos) ir su kuria mes nesimatėme jau 24 metus. Tačiau įvykiai pasisuko taip, jog mano pusseserės dukra pasisiūlė mane palydėti.
Skridome reisu Ryga - Berlynas - Londonas - Los Andželas. Mus pasitiko dukra, pamačiau ir anūkę, kurią atpažinau iš nuotraukų. Žentui mus vežant į dukters namus pro langą stebėjau Ameriką.
Prasidėjo mano svečiavimosi laikotarpis,- atskridau 20-čiai dienų. Mes kasdien keliavome mašina,- tai į Los Andželo kalnus, kur viršuje kalnų ežeras, tai prie vandenyno pasimaudyti, į San Diego prie Meksikos sienos, į Santa Moniką, į Las Vegasą. Las Vegasas - vienas gražiausių pasaulio miestų, tikrai nuostabus savo dangoraižiais ir kitais pastatais. Ir nors į Las Vegasą teko važiuoti net 6 valandas per dykumą, kur auga vien tik kaktusai, tačiau buvo verta,- daug ko gražaus ir įspūdingo pamačiau.
Vėliau vėl grįžome į Los Andželą. Prasidėjo ruošimasis kelionei atgal į Lietuvą. Laimingai grįžome atgal. Kelionė paliko labai gilų įspūdį.
Š.m. rugsėjo 7 dieną gyventojai lydimi darbuotojų išvyko į Vilnių,- šventę ,,Tau, Vilniau!“. Į šią šventę vykstame jau nebe pirmus metus. Šventės organizatoriai džiaugėsi, kad neįgaliųjų organizacijos gausiai ir iš anksto registravosi dalyvauti koncerte, parodoje - mugėje. Šventės atidaryme dalyvavo Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Koncertavo choras „Vilnius“. Gyventojai su darbuotojais turėjo galimybę dalyvauti Arkikatedroje Bazilikoje vykusiose Šv. mišiose už neįgaliuosius.
Mūsų gyventojai į šventę atvyko su savo darbeliais. Čia jie ne tik atsivežė parodyti savo nuostabius gaminius, bet ir stengiasi pasisemti idėjų iš kitų dalyvių. Ne vieno praeivio buvome apdalinti gerais žodžiais, darbai iš molio buvo išpuoselėti, medžio darbai ir darbai iš vytelių paliko įspūdį daug kam, nėriniais ir vilnų dirbiniais žavėjosi taip pat ne vienas.
Gerais žodžiais paminėjo ir gerbiama LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Ji pasidžiaugė Šilutės pensionato užimtumo grupių darbeliais, palinkėjo geros nuotaikos, geros prekybos ir visiems stiprios sveikatos.
Šventės dalyviai buvo vaišinami skania kareiviška koše. Sugrįžome iš šventės geros nuotaikos ir pilni įspūdžių.
DĖDĖS DERLIAUS KARNAVALAS
Ruduo, saulė, medžiai,
Rudenelį myliu aš,
Ir mane pagriebęs vėjas
Kaip lapelį neš ir neš.
Netruko prabėgti vasara, kai ruduo atkeliavo kalnais ir kloniais, nudažydamas lapus įvairiausiomis spalvomis. Pensionato gyventojai ir socialiniai darbuotojai rugsėjo 12d. susiruošė palydėti rudenėlį.
Į šventę atvyko "Dėdė Derlius" ir "Rudenėlis" su visa svita. Buvo labai džiugu, kai kiekviena socialinė grupė pristatė savo nuotabias daržoves ir vaisius. Kol daržovės ir vaisiai demonstravo patys save, "Rudenėlis" juos pristatė eiliuotais žodžiais negailėdamas pagyrų. Šventės metu žavumu išsiskyrė saulėgrąža, svogūnėliai ir kitos nuostabiai pasidabinusios daržovės.
Šventei įpusėjus "Dėdė Derlius" pakvietė į daržovių paradą, o komisijos nariai vienbalsiai išrinko gražiausią kompoziciją iš rudens gėrybių. "Rudenėlis" nepamiršo įteikti ir po prizą. Ypač buvo dėkingas oras mūsų sportinei olimpiadai, kurioje norėjo dalyvauti dauguma pensionato gyventojų. Vėliau šventės dalyviai susibūrę į šokių ratelį linksminosi ir šia linksma gaida palydėjo rudenėlį.
Diena pasitaikė kaip tik iš tokių kokių laukiama,- nei karšta, nei šalta. Nors kelionė laukė tolima, tačiau visų nuotaikos buvo geros ir visi tikėjome, kad kelionė bus įdomi.
Esame labai dėkingi mūsų pensionato direktoriui Romualdui Jovaišai, kad mums suteikta tokia galimybė aplankyti Šv. Marijos apsireiškimo vietą – Šiluvą, ir dar jubiliejiniais metais, - 400 metų praėję nuo Šv. Marijos apsireiškimo. Šia proga Šiluva buvo papuošta ypač gražiai. Mes turėjome progą nusipirkti suvenyrų, kurie primins mums šią kelionę. Aplankėme koplyčią, kurioje yra akmuo, ant kurio pasirodžiusi Šv. Marija. Nusipaveikslavę atsiminimui, nuskubėjome į aikštę, kurioje lygiai 12 val. turėjo prasidėti šventos mišios aukojamos už įvairias bendruomenes. Mišių metu aplankėme ir nuostabaus grožio Šiluvos bažnyčią. Išklausę mišių ir pasimeldę, sutartu laiku grįžome prie savo transporto priemonės. Grįždami dalinomės maloniais įspūdžiais apie tai ką matėme ir ką išgirdome mišių metu.
Gyventojų tarybos pirmininkė: Leonida - Imidija Laureckytė
Lietuvių papročiai glaudžiai susieti su magija ir mitologija. Kiekviena didžioji šventė susieta su įvairiomis tradicijomis ir papročiais. Lietuvoje Žolinė buvo populiariai vadinama Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo šventė, švenčiama rugpjūčio 15 dieną. Žiloje senovėje ji buvo skirta atlikti apeigoms didžiajai deivei gimdytojai Ladai, ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Žoline ši šventė buvo praminta todėl, kad bažnyčioje buvo šventinamos laukų žolelės, gėlės ir augalai.
Ši šventė rugpjūčio 15 d. buvo minima ir Šilutės pensionate – šventoje vietoje – prie Lurdo.
Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę - Valstybės dieną. Ta proga pensionato koplyčioje vyko renginys. Socialinės darbuotojos, socialinio darbuotojo padėjėjos pasakojo apie pirmąjį ir vienintelį Lietuvos Karalių Mindaugą. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu išmintinguoju, kadangi jis sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales kryžiuočių ordino planų. Pats reikšmingiausias Mindaugo politinis žingsnis— krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 metais, tais metais Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta, jų sūnus bei daugelį karių. Taigi, Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas. Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje, Vilniuje, pirmąją katedrą, kurios liekanų buvo rasta Vilniaus arkikatedros požemiuose. Mindaugo karūnavimo diena jau buvo minima nepriklausomoje Lietuvoje prieš sovietinę okupaciją. Vėliau Mindaugo karūnavimo prisiminimas buvo išblukintas. Atkūrus nepriklausomybę stengėmės kuo daugiau sužinoti apie senąją mūsų valstybingumo istoriją. Todėl 1990m. liepos 6-oji buvo patvirtinta kaip Mindaugo karūnavimo diena - Valstybės šventė.
Eiles skirtas šiai dienai paminėti skaitė socialinė darbuotoja J. Vingienė, gyventojas S. Šonas. Keleta dainų apie Lietuvą sudainavo gyventojas A. Bartkus.
Renginio eigoje, gėlių puokštėmis buvo pasveikinti mūsų pensionate gyvenantys Mindaugai, kurių turime tris.
O MES JŲ VAIKAI
BANGOS PLAUKIA GEROS
KUR TIK UŽMATAI.
MYLIMA TĖVYNE,
MUMS GYVENT GERAI
MĖGSTAME KELIAUTI
PRAMOGAUT SMAGIAI
Vaikščiojome Kuršių marių pakrante ir grožėjomės gamta.
Ačiū visiem išleidusiems mus į tolimą kelionę.Ypač dėkojame būrelio vadovei M.Ramašauskienei už tokią gražią ekskursiją.
gyventoja Vitalija Balakauskaitė
Pavasario darbai jau užbaigti, pats laukų žydėjimas, brandos laukimas. Dienos dar ilgėja, bet saulė jau pavargus, tuoj persiris per dangaus aukštumas... Vieną šių gražiausių vasarvidžio dienų, kai žemė ilsisi po dalgio dar nepaliestu, žiedais žydinčiu, bitėmis dūzgiančiu žolynų kilimu, birželio 20 d. planuota šventė pensionato pušynėlyje persikėlė į pensionato teritorijoje esančią pavėsinę, nes netikėtai subjuro oras.
Kai visi šventės dalyviai buvo pažymėti specialiais šiai šventei skirtais ženkliukais, šventės organizatoriai pasveikino susirinkusiuosius į šią šventę - Joninių šventę, ir pranešė, kad mes susirinkome pasveikinti varduvininkų Jonų ir Janinų, sužinoti Lietuvių liaudies papročių ir, žinoma, pasilinksminti.
Gerb. pensionato direktorius R. Jovaiša paskelbė šventę pradėtą.Taigi prasidėjo linksmybės: šokiai, mįslių minimai, eilių skaitymai, dainos. Visi dalyviai stengėsi ne veltui,- jie buvo apdovanoti saldžiais prizais. Jonai ir Janinos buvo apdovanoti ąžuolo vainikais bei Jonų ir Janinų pasais. Šventėje šėlo „raganaitės", žolelių arbata vaišino „žiniuonės".
Nors oras tądien buvo nekoks, šventės dalyvių tai neišgąsdino, greičiau išsigando pats lietus, nes tol kol vyko šventė neiškrito nė lašelio, netgi saulutė visiems mums šypsojosi...
Kaip ir kiekvienais metais Šilutės pensionate birželio mėnesį vyksta Pensionato dienoms skirti renginiai. Šiais metais renginys vyko birželio 12 dieną.
Šventė prasidėjo vėliavos pakėlimu, dalyvaujančių svečių pristatymu. Savo pasirodymais svečius ir visus mus džiugino pensionato gyventojai, pensionato moterų ansamblis. Galiausiai šventę vainikavo sportinė dalis. Sportas. Vieniems tai sveikatos šaltinis, kitiems – gyvenimo būdas. Mums šis nuostabų birželio 12-osios rytą – šventė. Sportinės sėkmės talismanai – degantys fakelai, kiekvienai komanai įteikti pensionato direktoriaus R.Jovaišos, tikrai lėmė sėkmę. Sunešti į aikštę, jie sužibo tarsi olimpinė ugnis. Gera nuotaika, emocijos, sirgalių palaikymas padėjo mūsų gyventojams rungtis estafetėse ir nugalėt, o ir pralaimėt reikia mokėti...
