10.jpg)
Rugsėjo 29d. socialinio darbuotojo padėjėjos, dalyvaujančios socialinio darbuotojo padėjėjo mokymuose, surengė įspūdingą rudens šventę ,,Duonutė - pyragų močiutė". Nuotaikingoje rudens šventėje už įmintas mįsles, gyventojai buvo apdovanoti rudens gėrybėmis. Visi, taip pat skanavome gardžia, kepta duonele. O, pačią šventę vainikavo gyventojo, Prano Dapšausko muzikiniai kūriniai.
Rugsėjo 28 d. išvykome į Kretingą, kur aplankėme nuostabią prie vienuolyno esančią Kretingos bažnyčią. Ši bažnyčia, mus sužavėjo savo didingumu, senovės didybe. Taip pat, aplankėme Kretingos žiemos sodą ir muziejų. Kretingos muziejus įkurtas 1935 metais. Penkiose dvaro pastatuose aplankėme: grafų Tiškevičių rūmus su žiemos sodu, buvusią ratinę, vandens malūną, ūkvedžio namus, ūkinius pastatus. Matėme pastatytą astronominį kalendorių su Saulės laikrodžiu, fontaną, bei pasivaikščiojome įrengtu „Atminties taku“. Mus, visus, sužavėjo dvaro malūne įrengta etnografijos ekspozicija „Saulės ratu“ bei ūkvedžio namo kiemelyje įrengta akmens skulptūrų ekspozicija “Žymiausiems Kretingos krašto žmonėms“.
Grįždami namo, dar užsukome prie jūros ir aplankėme „Olandų kepurės“ iškišulį. Namo grįžome pilni įspūdžių bei gera nuotaika.
Rugsėjo 20d. išvykome į Lietuvos pajūrį, tai pats nuostabiausias vaizdais, kurio neaplankyti būtų nuodėmė. Pajūryje oras kvepia kitaip, gamta yra kitokia. Nenorėjome grįžti namo, jūra tiesiog šaukte šaukė pasilikti... Juk toks gražus vaizdas, kai vienoje pusėje matai jūrą, o kitoje Kuršių Marias. Tai, ką pamatėme, neprilygsta net gražiausiems paveikslėliams, dar ilgai atsiminsime tai ką pamatėme.
Išaušus puikiam, rudeniškam, dar rūku gaubiančiam rytui, globos namų užimtumų specialistai, kartu su gyventojais suskubo vykti į Pagėgių kraštą.
Pirmąją lankytiną vietą pasirinkome Rambyną - tai skalvių genties šventvietė. Dėl savo iškilios istorijos apipintas legendomis. Nuo Rambyno kalno atsiveria įspūdingi Nemuno vingiai, Mažosios Lietuvos vaizdai su Tilžės ir Ragainės miestų panoramomis. Kalno aukštis virš jūros siekia 46m. Tikrai labai aukštai. Buvo labai gera mankšta iš pačio ryto. Įkvėpėme gaivaus oro ir patraukėme toliau į Bitėnus aplankyti M.Jankaus muziejų, įkurtą XIXa. atstatytoje Lietuvos spaustuvėje, kurioje dirbo, o vėliau ir gyveno spaustuvininkas, Tilžės akro signataras, Mažosios Lietuvos patriarchas M.Jankus. Muziejuje buvo galima susipažinti su Mažosios Lietuvos knygos istorija. Autentiškais spaustuvininkų darbo įrankiais. Teko galimybė patiems išbandyti dar veikiančią, senovinė, rotorinę, iškiliosios spaudos spausdinimo mašiną. Ir kaip padėką muziejui, nuoširdžiausius atsiliepimus užrašėme milžiniškoje Amžinosios Rambyno kalno knygos kopijoje. Ne mažiau patrauklus mums tapo ir šalia muziejaus įkurtas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – žinomų Lietuvos tapytojų darbų ekspozicija po atviru dangumi. Esame be galo dėkingi ir laimingi už pažintinę kelionę.
Rugsėjo 8 d. vadinama Šilinėmis ir laikoma Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Šia proga nuo pirmojo rugsėjo sekmadienio bažnyčiose rengiami iškilmingi atlaidai. Ypatingi atlaidai rengiami Šiluvos bažnyčioje (Raseinių raj.), kurioje kabo stebuklingu laikomas Marijos paveikslas. Žmones į Šiluvą traukė ne tik patys atlaidai, bet ir vis plačiau sklindanti žinia apie Marijos apsireiškimą Šiluvoje ir bažnyčioje kabantis, nuo 1622-ųjų malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Švč. M. Marijos Gimimo šventė sukviečia į Šiluvą daugybę žmonių. Šiluvos piligrimai – tai žmonės, atsiliepę į Dievo Motinos skundą, išsakytą prieš keturis šimtus metų, kad čia negarbinamas jos Sūnus. Tūkstančiai žmonių, norinčių, kaip ir dera tikriems piligrimams, dvasiškai augti ir labiau priartėti prie Jėzaus, liudija, kad jie yra jautrūs dangaus kvietimui.<...> Čia, prie Marijos kojų, susigrąžinkime viltį ir parsineškime ją į savo namus. Ši viltis leis mums gyventi, būti laimingiems, kovoti su blogiu ir kurti laisvos Lietuvos ateitį“.
Socialinėje grupėje „Aitvaras“ socialinės darbuotojos bei socialinio darbuotojo padėjėjos kartu su gyventojais aptarėme tolerancijos ypatumus. Gyvenimo meno visi mes mokomės: gyvendami, dirbdami, mąstydami... Kiekvienas žmogus gyvena savaip, savaip įprasmina savo buitį, sprendžia problemas, siekia tikslų, gina savo vertybes. Todėl esme skirtingi, unikalūs, nepakartojami, turintys galią tobulėti. Tik ar visi ta galia naudojamės? Jeigu butų taip paprasta išmokti ar išmokyti kultūros, nebūtu problemų: visi būtume dori, elegantiški, pavyzdingi. Visi esame žmones, gyvename čia ir dabar. Taigi visada prisiminkime paprastą taisyklę – elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Ir labai abejoju, ar kas nors norėtų blogo. Būkime tolerantiški, kultūringi, mandagūs vieni kitiems ir gyvenkime draugiškai!.
Lengvos kaip pūkas
ir geros kaip šviesūs
Vaiko sapnai,
Mano svajonės
Ateina iš niekur
Tarsi netikėti svečiai.
Mano svajonės tokios mažos
Ir paprastos, kad jų
Nesuprasti būtų sunku.
Mano svajonės kupinos meilės,
Todėl noriu pasidalinti
Jomis su tavim kartu.
Rugsėjo 5d. socialinėje grupėje ,,Neužmirštuolė“, socialinės darbuotojos kartu su gyventojomis pasidžiaugė savo svajonėmis. ,,Svajonė pradeda juoktis iš kažko ir įtariu, kad tas kažkas, ko gero, esu aš. Atsisuku į ją ir išgirstu tai, ko nesitikėjau išgirsti: Ar tik nepamiršai manęs? Niekada negalvojau, kad svajonės kalba."
Rugsėjo 4 d. sostinės dienų metu Vilniuje, Katedros aikštėje vyko į kasmetinę Respublikinę neįgaliųjų darbų parodą – mugę – koncertas „Tau, Vilniau!“. Kelionės metu aplankė ir Trakų salos pilį, Galvės ežero Pilies saloje.
