Gegužė – ypatingas pavasario mėnuo, šeimos mėnuo. Mėnuo, kada prisimename, pagerbiame ir įvertiname savo Motinas, Tėvus. Globos namų aktų salėje vyko renginys skirtas patiems brangiausiems žmonėms. Prisiminėme žmogiškąsias vertybes, savo šeimą, artimuosius, artimųjų tarpusavio santykius.
Begalinės meilės apsuptį, Jums dėkojame tėveliai, kad esate ir šildote, rūpinatės savo vaikais. Su šeimos diena sveikiname visas Mamytes, Tėvelius ir linkime stiprios sveikatos, kantrybės, stiprybės bei meilės savo vaikams.
Balandžio 26d. grupelė gyventojų vyko į MiniZoo. Pirmas gyvūnas, kuris užkariavo kelias minutes mūsų dėmesio buvo maža beždžionėlė. Ji gebėjo suptis, šokinėti, laipioti bei puikiai pademonstravo savo išmonę. Mūsų akis džiugino nuostabūs paukščiai, meškėnai, lapės, liūtai, pumos bei kiti MiniZoo gyventojai. Važiuodami namo dar ilgai dalinomės įspūdžiais.
Kiekvienais metais globos namuose minime šv.Velykas, neliko jos nepaminėtos ir šiemet. Į aktų salę, kurioje ir vyko šiai dienai skirtas masinis renginys, susirinko nemažas būrys gyventojų bei darbuotojų. Renginio vedėjos trumpai priminė susirinkusiems apie Velykų simboliką, reikšmę bei papročius, paskaitė eiles skirtas Velykoms. Globos namų direktorės Jovitos Andrijauskienės vardu, vyriausioji socialinė darbuotoja Irena Gimbutienė bei vyriausioji slaugytoja Teresė Bekerienė visiems susirinkusiems palinkėjo, jog prasidėjęs gražus pavasaris įkvėptų naujų jėgų, atneštų džiaugsmo ir, kad šventinis šurmulys išsklaidytų visus kasdieninius rūpesčius.
I korpuso gyventojai sužinojo apie mūsų planetą - Žemę. Be Žemės Visatoje kol kas niekur nėra aptikta gyvybės. Žemė - vieninteliai visų mums žinomų gyvybės rūšių namai Visatoje. Vandenynus, lygumas, kalnus, ledus, gėlo vandens upes, ežerus šildo gimtoji Žemės žvaigždė Saulė. Taigi, Žemė yra trečioji planeta nuo Saulės, kuri atsiskleidžia visa savo įvairove, perteikia slapčiausias savo paslaptis... Gyventojai sužinojo, kaip reikėtų tausoti žemę. O pradėti reikėtų nuo paprastų dalykų, kiekvienas turėtume pradėti nuo savęs - nešiukšlinti ir nuolat tvarkyti savo aplinką.
Kovo 17 dieną Macikų socialinės globos namuose lankėsi Šilutės Šv. Kryžiaus Bažnyčios kunigai. Jie kaip ir kasmet laikė, priešvelykines skirtas, Šv. Mišias globos namų bendruomenei. Tikintieji atliko išpažintį, priėmė švenčiausiąjį. Klebonas visiems linkėjo supratimo, atjautos, geros sveikatos, Dievo palaimos.
Užimtumo grupėje 'Floristika' dalijomės verbų rišimo paslaptimis. Tradiciškai verbų sekmadienis yra tarsi Velykų šventės varpų įsiūbavimas; nuo jo prasideda didžioji savaitė, per kurią sutartu žalumynų ženklu pasveikiname bundančią žemę. Kiekvienas renginio dalyvis pasigamino po verbą. Lietuvių verba - tai kadagio šakelės, prasišiepę karklai, išsprogę gluosniai ir žilvyčių šakelės. Gražaus Verbų sekmadienio ryto. Tegu teka saulė per verbų margumyną, pripildydama širdis džiaugsmo, akis - grožio, o sielą - nuojautos, kad pavasaris bus pilnas žalumos, vasara - gėlių, ruduo - vaisių, o žiema - dailių darbų.
„ Ant rankų aš nešiau jums raides,
Ir krito jos į dirvą Lietuvos,
Širdim aš atnešiau dalelę saulės,
Ir tapo Lietuvoj kur kas šviesiau,
Istorijon įrašė mano kuklų vardą,
Aš knygnešys, vienintelis pasaulyje esu“.
Kaip ir kiekvienais metais, kovo 16 d. nemažas globos namų gyventojų ir darbuotojų būrys susirinko į biblioteką tradiciškai paminėti Knygnešio dieną. Ši diena svarbi kiekvienam lietuviui. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, spaudos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Tai neatsitiktinė data. Tą dieną gimė žinomas kultūros veikėjas, knygnešys – Jurgis Bielinis, kurio gimimo data – kovo 16-oji laikoma ir Knygnešio diena. Susibūrę visi kartu prisiminėme šiek tiek istorijos. Kaip knygnešiai rizikuodami savo gyvybe spausdino, platino, nelegaliai gabeno į Lietuvą lietuvišką žodį. Buvo kovojama ne tik dėl spaudos, bet ir dėl mokyklos, vaikų mokymo skaityti lietuviškai. Bet po didelių kovų Lietuva atgavo lietuvišką spaudą. Šios kovos simboliu tapo Knygnešys. Gyventojai skaitė eiles apie nelengvą Knygnešio dalią, užrašytus knygnešių atsiminimus, vyravo puiki nuotaika ir visiems buvo įdomu. Baigdami renginį visiems linkėjome, kad neišblėstų atmintis tų, kurių dėka ir šiandien turime lietuvišką žodį ir knygą. Tegul lietuviškas žodis, vis dažniau skelbia gerą žinią, skatina viltis ir pasitikėjimą.